gyd. Aistė Augytė

Studijos

  • 2014 – 2019 Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikos, Oftalmologijos rezidentūra;
  • 2008 – 2014 Vilniaus Universitetas, Medicinos fakultetas, Medicinos studijos;
  • 2012 – 2013 Liublianos Universitetas, Medicinos studijos (ERASMUS).

Publikacijos

  • Ophthalmological Follow-up of Prematurely Born Children in Preschool Age: Prospective Study of Visual Acuity, Refractive Errors and Strabismus; D. Montvilaitė, A. Grizickaitė, A. Augytė, I. Skvarciany, A. Barkus, V. Usonis. Acta Medica Lituanica, 2015. Vol. 22. No. 4. P. 205-215;
  • Late Ocular Changes After Closantel Poisoning in Five Women; R. Ašoklis, A. Cimbalas, E. Jašinskienė, R. Strupaitė, A. Augytė; Eye, 2018.

Žodiniai/stendiniai pranešimai konferencijose:

  • Uncommon Ophthalmic Manifestations of Multiple Sclerosis. Case Reports (Poster). A. Liveikienė, I. Svarciany, A. Augytė. European Meeting of Young Ophthalmologists 2016. Oviedo, Ispanija;
  • ŽIV asocijuotas CMV retinitas. Doc. A. Cimbalas, A. Makouskaja, A. Augytė. Lietuvos akių gydytojų metinė konferencija, 2016. Vilnius, Lietuva;
  • Endogeninis endoftalmitas. A.Makselis, A. Augytė. Lietuvos akių gydytojų metinė konferencija, 2016. Vilnius, Lietuva;

Stažuotės

  • SOE Educational Grant for Ophthalmologists-in-training; University Medical Center Groningen. Nyderlandai, 2018.

Kvalifikacijos kėlimas

  • Lions Ophthalmology Educational Centre in Prague (LOEC), 13th Diabetic Retinopathy Course. Praha, Čekija. 2015;
  • Lions Ophthalmology Educational Centre in Prague (LOEC), 13th Glaucoma Course. Praha, Čekija. 2015;
  • 37th Congress of the ESCRS, Paris, 2019;
  • Maculart Meeting, Paris, 2019.
  • Nuolatinis tobulinimasis Lietuvos akių gydytojų draugijos, Vilniaus krašto akių gydytojų asociacijos, Lietuvos glaukomos draugijos seminaruose ir konferencijose.

Regėjimo raida

REGĖJIMO RAIDA

Pirmas mėnuo

Kūdikis reaguoja į šviesą ir didelio kontrasto objektus( juoda-balta).

Pradeda fiksuoti viena akimi

Būdingi greiti ( sakadiniai) akių judesiai tarp dviejų žvilgsnio fiksacijų. 

Seka objektus horizontalia linija.

Antras mėnuo    

Pradeda įsižiūrėti į ryškias spalvas( pirmenybė geltonai ir raudonai spalvai)

Susidomi judančiais daiktais,pradeda fiksuoti abiem akimis ,koordinuoja abiejų akių judesius. Perkelia žvilgsnį link garso šaltinio .

Judantį žaislą ar kitą objektą seka horizontalia,vertikalia linija ir ratu.

Atsiranda akių kontaktas– apie 6-tą savaitę.

Trečias- penktas mėnuo

Vystosi regėjimas abiem akimis ,erdvinis matymas.

Vaikutis stebi savo rankas.Greitas žvilgsnio perkėlimas nuo vieno daikto prie kito atsiranda dėl centrinio matymo gerėjimo.

Kūdikis siekia ir ima kabančius daiktus, didėja regėjimo dėmesio atstumas.

Penktas- septintas mėnuo

Vaikas jau turi pakankamą regos aštrumą,fiksuoja  abiem akimis,teisingai ir greitai akomoduoja( prisitaiko žvelgti iš įvairių atstumų).

Greiti ir tikslūs akių judesiai derinami su galvos pasukimu ir rankų tiesimu.

Septintas- dvyliktas mėnuo

Vaikas susidomi smulkiais daiktais ir vaizdais.

Antrieji  gyvenimo metai

Regėjimas tampa vyraujančiu bendravimo ir mokymosi mėgdžiojant būdu.

Vystosi regos atmintis-atsiranda susidomėjimas paveikslėliais

Vaikas atrenka geometrines figūras pagal formą ,atpažįsta charakteringus  žmonių ir daiktų bruožus ir juos nusako.

Tretieji- penktieji metai

Vaikas atskiria konkrečius daiktus pagal spalvą,formą,dydį ir funkcijas,identifikuoja paveikslėlių detales,priskiria juos  konkretiems daiktams ir vaizdams .

Vaikas piešia linijas ir formas, pasižiūrėjęs į modelį,atpažįsta spalvas ir atspalvius,identifikuoja daiktą  pagal  matomą jo fragmentą.

Vaikas sugeba trumpai apibūdinti įvykius,matomus paveikslėliuose.

Penktieji- septintieji metai

Vaikas atpažįsta ir atkuria abstrakčias figūras ir ženklus,sugeba atrinkti figūras pagal bendrą požymį,vardija trūkstamas piešinio detales.Atpažįsta  raidžių ir žodžių panašumą ir skirtumą, atkuria pavienius ženklus,raides  ir jų grupes įvairiu šriftu ,sieja žodį su vaizdu.                                  

Hornerio sindromas

Hornerio sindromas

Tai retas sindromas, kitaip dar vadinamas Bernard – Horner sindromu, okulosimpatiniu paralyžiumi arba von Passow sindromu, kai pažeidžiami simpatiniai nervai. Simpatinė nervų sistema reguliuoja širdies ritmą, vyzdžio dydį, prakaitavimą., kraujospūdį ir kitas funkcijas, kurios leidžia kūnui reaguoti į aplinkos pokyčius.

Ši būklė gali pasireikšti bet kuriuo gyvenimo momentu, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus ar etninės grupės.

Mažiau nei 5% šio sutrikimo atvejų būna įgimti, dažniausiai siejami su gimdymo traumomis, tačiau gali būti ir paveldimi.  

Dažniausios Hornerio sindromo priežastys:

  • vaikams Hornerio sindromas dažniausiai pasireiškia dėl traumos gimdymo metu arba neuroblastomos krūtinės ląstoje ar kakle. Neuroblastoma – tai piktybinis simpatinės nervų sistemos navikas. Galimi neuroblastomos simptomai: lėtinis kosulys, dusulys, blogas apetitas, svorio mažėjimas, dažnas viduriavimas ar vėmimas;
  • insultas;
  • nugaros smegenų trauma ar operacijos komplikacija;
  • krūtinės ląstos, širdies operacijų komplikacija;
  • nežinoma priežastis – idiopatinis Hornerio sindromas.

Hornerio sindromas dažniausiai paveikia tik vieną veido pusę. Pagrindiniai simptomai:

  1. Mažesnis vienos akies vyzdys – miozė;
  2. Nusileidęs vokas – ptozė;
  3. Po didesnio fizinio ar emocinio krūvio pažeista veido pusė būna mažiau paraudusi ar suprakaitavusi.

Retesni simptomai:

  1. Šviesesnė rainelės spalva pažeistoje akyje – heterochromija (iki 1m. amžiaus);
  2. Neišeina pilnai atmerkti ar užmerkti akies;
  3. Raumenų silpnumas;
  4. Galvos skausmas.

Hornerio sindromo diagnostika gali skirtis priklausomai nuo simptomų. Pagrindiniai tyrimai:

  • kokaino lašų akims mėginys;

galvos magnetinis rezonansas;

  • krūtinės ląstos rentgenograma;
  • krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija;
  • bendri kraujo tyrimai.

Specifinio gydymo Hornerio sindromui nėra, tačiau gali būti gydomi simptomai, pvz. vokų ptozė gali būti gydoma chirurgiškai.

Lietartūros šaltiniai:

  1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/horner-syndrome/symptoms-causes/syc-20373547;
  2. https://www.allaboutvision.com/conditions/horners-syndrome/
  3. https://www.ophthalmologyreview.org/articles/horner-syndrome-pharmacologic-diagnosis

Parengė gyd. rez. Gabrielė Kalvelytė

2021

Endokrininė (Graves‘o) orbitopatija

Endokrininė orbitopatija – tai už akies esančių audinių (akiduobės, lot. orbita) uždegimas, patinimas, akies „išstūmimas“ į priekį, sukeltas skydliaukės ligos.

Imuninės sistemos antikūnai atakuoja skydliaukę, skatina ją gaminti per daug hormonų ir sukelia Graves‘o ligą. Daliai žmonių šie antikūnai atakuoja akiduobės riebalinį audinį bei akies raumenis ir sukelia akiduobės uždegimą. Rečiau ši liga atsiranda, kai skydliaukės funkcija yra normali ar nepakankama.

Simptomus lemia akiduobės audinių uždegimas bei akies „išstūmimas“ į priekį. Laikui bėgant simptomai gali keistis nuo visai lengvų iki sunkių. Gali būti akių sausumas, smėlio pojūtis, šviesos baimė, ašarojimas, akies skausmas. Pasikeičia akių ir vokų padėtis – jie atrodo patempti atgal, o akis “išstumta” į priekį („spoksantis žvilgsnis”). Gali patinti vokai, tampa sunku užmerkti akis, miegant jos gali likti praviros. Dėl to ragenoje (priekinėje skaidrioje akies dalyje) gali atsirasti žaizdelių, blogėti rega. Dėl akies raumenų padidėjimo gali atsirasti dvejinimas ir žvairumas. Retais atvejais intensyvus akiduobės uždegimas ir audinių tinimas gali suspausti regos nervą ir sukelti stiprų regėjimo pablogėjimą.

            Diagnostikai gali būti atliekami akiduobės ultragarsinis tyrimas, kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tyrimas. Laboratoriniai skydliaukės hormonų tyrimai taip pat naudingi diagnostikai.

            Labai svarbi griežta skydliaukės funkcijų kontrolė, tačiau orbitopatijos sunkumas ne visada priklauso nuo skydliaukės hormonų kiekio.

Gydytojas oftalmologas gydymą skiria priklausomai nuo simptomų sunkumo.

  • Drėkinantys akių lašai, vokų klijavimas – akies paviršiaus apsaugai.
  • Saulės akiniai esant šviesos baimei.
  • Atsiradus dvejinimui, gali būti skiriami akiniai su prizmėmis ar rekomenduojama dengti akį.
  • Vaistai nuo skausmo.
  • Paūmėjimų metu raumenų ir riebalinio audinio tinimo mažinimui gali būti skiriami sisteminiai steroidai ar biologinė terapija.
  • Operacinis gydymas gali būti taikomas esant žvairumui, regos nervo suspaudimui, neužsimerkiant vokams.
  • Rekomenduojama mažinti druskos suvartojimą su maistu, miegoti aukščiau pakelta galva.
  • Be to, rūkantiems svarbu žinoti, kad rūkymas gali pabloginti simptomus, todėl metus rūkyti simptomai gali palengvėti. 

Literatūros šaltiniai:

Durairaj Vikram D., Gandhi Rashmin and Shah Khyati Thyroid Eye Disease [Online] // EyeWiki. – November 8, 2020. – March 21, 2021. – https://eyewiki.aao.org/Thyroid_Eye_Disease.

Parengė gyd. rez. Ieva Ališauskaitė

MiSight kontaktiniai lęšiai

Kas yra MiSight? MiSight yra minkšti vienadieniai kontaktiniai lęšiai (KL), lėtinantys trumparegystės (TR) progresavimą. Lęšio centre yra zona, skirta geram regėjimui, o periferijoje –gydomosios zonos, kurios duoda optinį stimulą akiai augti lėčiau. MiSight KL efektyvumas panašus į 0,05% atropino lašų.

Kam jie skirti? Šie KL patvirtinti TR stabdyti 8-12 metų vaikams, kurių TR nuo -0,75 iki -4,0 D, neturintiems kitų akių ligų. Klinikiniai tyrimai tęsiami su vyresniais vaikais. Pasitarus su gydytoju, galima naudoti KL „off-label” ir vyresniems vaikams bei vaikams su TR iki -7,5 D. Šie KL netinka, kai astigmatizmas yra virš 0,75 D.

Svarbu žinoti, kad KL padeda ne visiems. Studija parodė, kad po 3 metų 18,3% akių nešiojant MiSight miopija padidėjo 1,0 D, tačiau kontrolinėje grupėje, kur buvo ne gydomieji KL, tokių akių buvo net 61,6%.

Trejų metų studija įrodė, kad MiSight KL efektyviai lėtina TR didėjimą, tačiau kol kas nėra duomenų, ar gydymas veikia ilgiau. Tyrimai šiuo metu tęsiami.

Kokie tikėtini šalutiniai reiškiniai? Dėl gydomųjų zonų regėjimo kokybė gali būti prastesnė, ypač pirmąją savaitę. Kartais (pvz., kai silpnas apšvietimas) gali būti blogesnis kontrastinis matymas, šešėliniai vaizdai, spindesys ar ratilai aplink šviesos šaltinius. Kai kam šie simptomai būna gana nemalonūs, tačiau reiktų KL panešioti bent savaitę, kol įvyksta adaptacija. Adaptacija nereiškia, kad minėti simptomai visai dings, tiesiog jie nebetrukdys. Pavojingose situacijose reikia elgtis atsargiai.

Kelias pirmąsias dienas KL gali jaustis, akys gali ašaroti bei švelniai parausti.

Kokia KL nešiojimo trukmė? Pirmą dieną KL galima nešioti iki 6 val., po to kasdien ilginti po 2 val. Pasiekus 14 val. KL galima nešioti visą būdravimo laiką, tik būtina išsiimti nakčiai. Trumparegystės progresavimo lėtinimui KL nešioti reikia ne trumpiau kaip po 10 valandų, ne mažiau kaip 6 dienas per savaitę.

Rekomenduojama KL nešioti, kol TR nustoja didėti. TR progresavimas sustoja 48% 15-mečių, tačiau 23% jaunuolių ji didėja ir virš 18 metų. Beveik visiems progresavimas sustoja sulaukus 24 metų.

Ar nešiojantiems MiSight reikia akinių? Akiniai reikalingi, nes gali pasitaikyti dienų, kai vaikas negalės nešioti KL, pvz., dėl konjuktyvito.

Ar dažnai reikia tikrintis? Gydytojas ar asistentas apžiūrės, kai pirmą kartą įsidėsite KL. Po to susisieksime su jumis po 7-10 dienų. Po pokalbio nuspręsime, ar reikia atvykti konsultacijai. Kitos apžiūros planuojamos kas 3-6  mėnesius.

Kaip prižiūrėti KL? Priežiūra nesiskiria nuo kitų vienadienių lęšių priežiūros. Teisinga higiena labai svarbi. Vienadieniai KL naudojami vieną kartą. Miegoti su jais negalima. Kitą dieną naudojamas naujas KL.

Parengta pagal MiSight informacinį lapelį P101082, C revizija

Nistagmas

Nistagmas apibūdinamas kaip ritmiški, nevalingi, greiti akių judesiai. Dėl šių judesių neretai pablogėja regos aštrumas,  sutrinka gylio suvokimas. Pacientas gali skųstis vaizdo judėjimu, liejimusi, galvos svaigimu. Nistagmas gali būti fiziologinis arba patologinis.

Fiziologinis  nistagmas dažnai stebimas sveikiems žmonėms – dažniausiai jis būna horizontalus (atsiranda žvelgiant į šonus), nedidelės amplitudės ir praeina po kelių smūgių.

Patologinis nistagmas  gali būti paveldimas ir dažnai siejamas su įvairiomis akių patologijomis, centrinės nervų sistemos ligomis, kartais infekcinėmis ligomis. Jis gali būti įgimtas bei įgytas. Įgimtas dažniausiai atsiranda iki 6 mėn. amžiaus. Nistagmui dažnai būdinga priverstinė galvos padėtis (nulinis taškas) – galva laikoma padėtyje, kur akys juda mažiausiai. Tokioje padėtyje pacientas vaizdą mato geriausiai.  Išskiriamos kelios įgimto nistagmo rūšys:

  • Motorinis nistagmas – horizontalus, retai susijęs su centrinės nervų sistemos anomalijomis. Esant tokiai įgimto nistagmo formai regėjimo funkcija yra beveik normali.
  • Sensorinis nistagmas – dažniausiai pasireiškia 3 mėn. amžiaus vaikams. Dažniausios šio nistagmo priežastys -įgimta katarakta, ragenos drumstys, įgimta glaukoma, regos nervų hipoplazija, tinklainių distrofijos ar kitos akies ligos.
  • Latentinis nistagmas – stebimas tik uždengus vieną akį ir paprastai yra susijęs su įgimtu žvairumu (dažniausiai į nosį).
  • Nistagmas, susijęs su akių albinizmu. Šio nistagmo priežastys yra daugybinės: foveolų hipoplazija, centrinės nervų sistemos patologija. Pažymėtina, kad pasitaiko tik akių albinizmo, su normalia odos pigmentacija, formos.

Nustačius nistagmą, svarbu pagalvoti ir pateikti informaciją apie šeimoje esančias ligas, ypač einančias iš kartos į kartą, nėštumo eigą. Vyresnių nei 3 mėnesių amžiaus vaikų tėvai turėtų atkreipti dėmesį, ar vaikas nekreipia galvytės, kokie yra galvos judesiai, kaip kreipiamas žvilgsnis, iš kokio atstumo žiūrima į daiktus. Svarbu tai, jog įgimtas nistagmas neblogėja. Pablogėjus reikėtų kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Gydytojas apžiūros metu įvertina regos aštrumą, akių būklę, patikrina vyzdžių reakciją, akių judesius, taip pat gali rekomenduoti atlikti platesnius tyrimus, tarp jų ir vaizdinius, tokius kaip galvos smegenų magnetinis rezonansas, nes pablogėjęs ar naujai atsiradęs nistagmas gali rodyti galvos smegenų ligas.

Nistagmas nėra išgydoma liga. Svarbu išsiaiškinti nistagmą sukėlusią priežastį ir, jei įmanoma, gydyti pirminę ligą. Jei nistagmas nedidelis ir priverstinė galvos padėtis priimtina, jis negydomas (koreguojamos tik greta esančios refrakcijos ydos, o matymas pacientui palengvinamas pateikiant didesnį šriftą skaitymui, naudojant gerą apšvietimą). Jei galvos padėtis nepriimtina ar nistagmas sukelia ryškius simptomus, gali padėti korekcija prizmėmis, kuri pakeičia galvos padėtį, nukreipdama tinklainės vaizdą link taško, kuriame vaizdas matomas ryškiausiai.

Prizmės taip pat padeda konverguoti, o konverguojant nistagmas neretai silpnėja.  Sunkiais atvejais atliekamos akių raumenų operacijos. Jų metu operuojami abiejų akių raumenys. Svarbu suprasti, jog raumenų operacijos nistagmo visiškai neišgydo, tačiau gali pagerinti regėjimo aštrumą bei sumažinti polinkį kreipti galvą.

Paruošė Gyd. rezidentė Jurgita Pilvelytė

Episkleritas

Episkleritas

Išorinį užpakalinį akies obuolio dangalą sudaro:

1. Episklerinis audinys – plonas audinio sluoksnis, esantis tarp junginės ir odenos. Jame daug kraujagyslių.

2. Odena (lot. sclera) – baltos spalvos standus kolageninio jungiamojo audinio sluoksnis.

Episkleritas yra dažnas, pasikartojantis, savaime praeinantis ir kartais apimantis abi akis uždegimas.  Moterys serga dažniau nei vyrai, o vaikai – retai. Paprastai trunka nuo kelių dienų iki trijų savaičių.

Priežastys dažniausiai nežinomos. Sunkesniais atvejais episklerito priežastimis gali būti kolageninės kraujagyslių ligos: reumatoidinis artritas, opinis kolitas, poliartritiniai mazgeliai, sisteminė raudonoji vilkligė, podagra, Vegenerio granuliomatozė. Episkleritą gali sukelti infekcijos (pvz., Herper zoster virusai, sifilis, Laimo liga) bei medikamentai (pvz.,topiramatas, pamidronatas).

Episkleritai skirtomi į paprastuosius ir mazginius.

Paprastajam episkleritui būdinga ūmi ligos pradžia, akies paraudimas, čiuopiant per voką jaučiamas skausmas. Paraudimas stebimas difuziškai vokų plyšyje arba tik tam tikrame apibrėžtame plote (sektorinis išsidėstymas). Išskyrų nebūna, matymas lieka nepablogėjęs. Liga dažnai atsikartoja.

Sergant mazginiu episkleritu iškyla kelių milimetrų skersmens mazgeliai arba vienas iškilęs rausvas mazgelis. Episklerinės venos būna išsiplėtusios. Sulašinus kraujagysles sutraukiančių lašų (fenilefrino), paraudęs plotas pabąla, ir tai padeda atskirti episkleritą nuo sklerito, kurio metu būna išsiplėtusios giliau esančios kraujagyslės.

Gydymas:

Lengvas episkleritas dažnai praeina savaime. Savijautą pagerina dirbtinės ašaros ir šalti kompresai.

Vidutinio sunkumo episkleritui gydyti skiriami steroidų lašai.

Jei būklė sunki, skiriami geriamieji nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai.

Parengė gyd. Rūta Beinaravičiūtė

Cistinė makulos edema po kataraktos operacijos

Pseudofakinė cistinė makulos edema (PCME), kitaip dar vadinama Irvine-Gass sindromu, yra viena dažniausių matymo pablogėjimo priežasčių po kataraktos operacijos. Tai yra cistinis geltonosios dėmės paburkimas, kuris iškreipia tinklainės kontūrą, o tai ir lemia matymo pablogėjimą. Šios komplikacijos dažnumas yra nuo 0,10 % iki 2,35%.

Etiologija

PCME etiologija yra daugiafaktorinė, tačiau vienas pagrindinių tai lemiančių veiksnių yra po chirurginės intervencijos susidarę uždegiminiai mediatoriai, kurie kaupiasi akies skystyje, sutrikdo kraujo-stiklakūnio bei kraujo-tinklainės barjerus, o dėl šių priežasčių padidėja kraujagyslių pralaidumas ir tokiu būdu skystis kaupiasi tinklainės geltonojoje dėmėje ir lemia matymo pablogėjimą.

Klinikiniai požymiai bei rizikos faktoriai

PCME reikia įtarti tuomet, kai po kataraktos operacijos iš pradžių matymas būna geras, o tuomet po kelių dienų staiga pablogėja. Padidėjusią riziką šiai būklei lemia komplikuota operacijos eiga, cukrinis diabetas, pooperacinis uveitas (akies kraujagyslinio dangalo uždegimas) ar prieš tai buvusi cistinė makulos edema.

Diagnostiniai tyrimai

PCME nustatoma šiais būdais:

  • Akies dugno apžiūra plyšine lempa ir akies dugno fotografavimas.
  • Amslerio tinklelis – įvertinti centrinio matymo pakitimus (pastebimos nelygios, banguotos, iškreiptos linijos ar dėmės).
  • Optinė koherentinė tomografija (OKT) – neinvazinis tyrimas, leidžiantis nustatyti pakitimus tinklainėje (galima diagnozuoti pakitimus, kurie apžiūrint akies dugną plyšine lempa sunkiai pastebimi. OKT yra patogus ir informatyvus tyrimo būdas sekant ligos eigą).

Profilaktika

Siekiant apsisaugoti nuo PCME, gali būti taikoma profilaktika – rekomenduojama į operuotą akį lašinti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU) vidutiniškai 6 savaites. Ši profilaktikos priemonė dažniau taikoma pacientams, esantiems rizikos grupėje.

Gydymas

Ši būklė yra gydoma vietiniais steroidų bei NVNU akių lašais ir paprastai praeina per 4-6 savaites (kontrolinio vizito metu pakartotinai daromas OKT tyrimas ir objektyviai vertinama būklė dinamikoje). Jei per šį laiką edema išlieka, svarstomi kiti gydymo būdai (steroidai leidžiami į periokulinę sritį kartu pratęsiant vietinį gydymą lašais) ir tuomet vėl po 4-6 savaičių tikrinama paciento būklė.

 

Parengė gyd. Akvilė Skurkaitė

Alerginis sezoninis konjuktyvitas

Alerginis sezoninis konjunktyvitas dažniausia pasireiškia augalams žydint.

Akių alergijos simptomus dažniausiai sukelia žiedadulkės.

Svarbu išsiaiškinti alergijos priežastis, vengti alergenų, o esant simptomams akių lašai bei kiti medikamentai gali sukelti palengvėjimą.

KAS SUKELIA AKIŲ ALERGIJĄ?

Alergiško žmogaus kūnas reaguoja į viską, kas iš tiesų nėra kenksminga, pvz: žiedadulkes, pelėsį, dulkių erkutes ir kt.

Alerginės reakcijos metu išsiskiria histaminu vadinama medžiaga, kuri skatina paburkimą bei sukelia uždegiminę reakciją. Akių junginių kraujagyslės paburksta, todėl akys parausta, ašaroja bei niežti.

JŪS GALITE BŪTI ALERGIŠKAS:

  • Pievų, gėlių, medžių žiedadulkėms

KAS TURI RIZIKĄ SUSIRGTI SEZONINIU ALERGINIU KONJUNKTYVITU?

Pasireiškia 30% suaugusiųjų bei 40% vaikų.

Gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, dažniau vaikystėje.

KOKIE SIMPTOMAI?

  • Akių niežulys
  • Paraudusios, sudirgusios akys
  • Ašarojimas
  • Patinę akių vokai
  • Skausmas, deginimo jausmas
  • Padidėjęs akių jautrumas šviesai

Dažnai greta pasireiškia sloga bei čiaudulys.

KAIP GALIME SAU PADĖTI NAMUOSE?

Geriausia taikyti prevencinę strategiją:

  1. Vengti atidarinėti langus esant žydėjimo sezonui

  2. Reguliariai namuose šalinti dulkes

  3. Naudoti namų oro gryninimo įrenginius

  4. Grįžus iš lauko nusiprausti veidą

Simptomus palengvina vėsūs kompresai ant užmerktų akių. Taip pat reikėtų vengti trinti akis.

KAIP GYDOMAS ALERGINIS KONJUNKTYVITAS?

  • Nustatomas ir šalinamas alergenas
  • Šaltais akių kompresais: pvz. ledukais
  • Bekonservantėmis dirbtinėmis ašaromis (geriausia vėsiomis palaikius šaldytuve)
  • Esant vidutinio sunkumo formai, tik pasitarus su gydytoju: putliųjų ląstelių stabilizatoriais (Pvz.: Lecrolyn“), vietiniais antihistamininiais lašais (Pvz.: „Allergodil“), dvigubo poveikio lašais (Pvz.„Olopatadine“), geriamais antihistamininiais vaistais
  • Esant sunkiai formai tik pasitarus su gydytoju: vietiniais steroidų lašais (Pvz.: „Lotemax“, „Flarex“ ir kt.)

Jums tinkamiausią medikamentinį gydymą paskirs jūsų akių gydytojas įvertinęs akių būklę.

KOKIA YRA ILGALAIKĖ PERSPEKTYVA?

Skyrus adekvatų gydymą galima sumažinti ar numalšinti simptomus. Tačiau nepašalinus alergenų ir jiems vėl atsiradus tikėtinas panašių simptomų pasikartojimas.

Parengė gyd. Giedrė Milkintaitė

Atgal

REKOMENDACIJOS NEŠIOJANTIEMS KONTAKTINIUS LĘŠIUS

Milijonai žmonių visame pasaulyje sėkmingai nešioja kontaktinius lęšius, tačiau lęšių nešiojimo taisyklių nesilaikymas gali sukelti infekcines ir neinfekcines komplikacijas nuo diskomforto jausmo iki regėjimo praradimo.

Galimos komplikacijos

Neinfekcinės kilmės:

  • Akių sausumo sindromas;
  • Mechaniniai ragenos epitelio ( paviršiniai ) pažeidimai /nubrozdinimai;
  • Deguonies trūkumo sukelti pakitimai – naujadarinės kraujagyslės ragenoje, ragenos paburkimas;
  • Toksiniu medžiagų ar imuninių reakcijų sukeltas ragenos ir junginės uždegimas;
  • Gigantinių ląstelių papilitas;
  • Pojungio kraujosruva.

Infekcinės kilmės:

  • Mikrobinis ragenos uždegimas ( bakterinis, akantamoebinis ar grybelinis ) – viena rimtesnių komplikacijų, kuri gali baigtis:
  • Aklumu arba ragenos transplantacija;
  • Ragenos opa, kuri gali prakiurti;
  • Po gydymo gali išlikti ragenos randai, drumstys, kurie trukdo regėjimui.

Laimei, rimtos komplikacijos, parodytos paveiksle, retos.

6

Nešiojant kontaktinius lęšius:

  • Privaloma laikytis kontaktinių lęšių nešiojimo ir priežiūros taisyklių;
  • Nemiegoti su kontaktiniais lęšiais ( tik išskirtiniais atvejais ir tik su specialios rūšies lęšiais );
  • Laiku keisti daugkartinius lęšius, vienkartinių lęšių nenešioti ilgiau nei vieną dieną;
  • Nesimaudyti ežere, baseine ir neiti į pirtį su kontaktiniais lęšiais ( arba užsidėti vienkartinius lęšius, o po to iš karto išimti ir išmesti )

Lęšių negalima dėti ant nesveikos akies. Kontaktinių lęšių nedėti ar nedelsiant išimti jeigu:

  • Neryškus matymas, „rūkas“ prieš akį;
  • Akis raudona;
  • Akį skauda ( svetimkūnio pojūtis, perštėjimas, graužimas, ašarojimas );
  • Akis traiškanoja, yra gleivingų ar pūlingų išskyrų.
  • Būtina turėti akinius tam, kad nedėtumėte lęšio į nesveiką akį.

Parengė gyd. Anželika Makouskaja