Gydomieji trumparegystės akiniai

Periferiniai defokusuojantys akiniai yra specialiai sukurti trumparegystės kontrolei. Akinių lęšiai pagaminti taip, kad sukeltų kontroliuojamą defokusavimą periferiniame regėjimo lauke, išlaikant aiškų centrinį matymą. Nuo įprastų korekcinių akinių jie skiriasi tuo, kad ne tik pakoreguoja regėjimą, bet ir lėtina akies augimą. Gali atrodyti keista, kad akies augimą reikia lėtinti, bet trumparegystė vystosi būtent dėl per greito akies augimo.

Šie akiniai trumparegystę pilnai koreguoja tik centre, o periferijoje turi smulkius labiau pliusinius lęšius. Įprasti akiniai vienodai koreguoja refrakcijos ydą tiek centre, tiek periferijoje. Žinoma, kad periferinė tinklainė yra ne tokia „trumparegė“ kaip centrinė duobutė, todėl nešiojant įprastus akinius vaizdas fokusuojamas pačioje tinklainėje tik centre, o periferijoje – už tinklainės ribų (A pav.). Naudojant periferinius defokusuojančius akinius vaizdas periferijoje krenta priešais tinklainę ir taip sukuriamas defokusas, kuris lėtina akies augimą (B pav.).

Svarbu žinoti, kad akiniai neišgydo trumparegystės, tačiau lėtina jos progresavimą.

Stellest“ (Essilor, Prancūzija) akinių poveikis grindžiamas HALT (angl. Highly Aspherical Lenslet Target) technologija. Lęšiai sudaryti iš centrinės 9 mm centrinės zonos, koreguojančios regėjimą iki 100 %, ir 11 žiedų su 1021 asferine zona. Žiedus jungia refrakcijos ydą koreguojančios zonos. Dvejų metų trukmės dvigubai aklas atsitiktinių imčių tyrimas1, atliktas Kinijoje 2018 – 2020 m., parodė, kad vaikų, nešiojusių „Stellest“ akinius galutinis akies ašies ilgis ir trumparegystės laipsnis buvo atitinkamai 67% ir 60% mažesni lyginant su tiriamaisiais, kurie nešiojo įprastus akinius. Tęstinis trejų metų trukmės klinikinis tyrimas2 patvirtina ilgalaikį šių gydomųjų akinių poveikį lėtinant trumparegystės progresavimą.

Miyosmart“ (Hoya, Honkongas) akinių lęšiai sudaryti iš centrinės 9 mm refrakcinės ydos korekcinės zonos ir smulkių pliusinių (+3,50 D) zonų, kurios fokusuoja vaizdą prieš tinklainę (DIMS technologija, angl. „Defocus incorporated multiple segments“). Pliusinės zonos yra tikslingai išdėstytos lęšio viduryje, vadinamoje gydymo zonoje. Dvejų metų trukmės dvigubai aklas atsitiktinių imčių tyrimas3, atliktas Kinijoje 2014 – 2017 m., parodė, kad vaikų, nešiojusių „Miyosmart“ akinius, galutinis akies ašies ilgis ir trumparegystės laipsnis buvo atitinkamai 62% ir 52% mažesni lyginant su tiriamaisiais, kurie nešiojo įprastus akinius. 6 metų trukmės tęstinis tyrimas 4 parodė ne tik ilgalaikį „Miyosmart“ akinių efektyvumą mažinant trumparegystės progresavimą, bet ir tai, kad nustojus nešioti šiuos akinius, nėra grįžtamojo trumparegystės progresavimo.

Lęšiai gali būti fotochrominiai.

MyoCare“ (Zeiss, Vokietija) akinių lęšiai sudaryti iš centrinės 7 mm refrakcinės ydos korekcinės zonos ir žiedų su smulkiomis pliusinėmis (+4,60 D) zonomis vaikams iki 10 metų arba 9 mm refrakcinės ydos korekcinės zonos ir žiedų su smulkiomis pliusinėmis (+3,80 D) zonomis vaikams nuo 10 metų. Dar nėra publikacijų apie jų veiksmingumą, tačiau šiuo metu yra atliekami tyrimai Europoje ir Azijoje. Myocare S lęšius galima ploninti.

MYO Care“ (Bod, Lietuva) akinių lęšiai yra Lietuvoje gaminami gydomieji akiniai. Akiniai sudaryti iš 7 mm skersmens centrinės aiškaus matymo zonos, aplink kurią yra periferinė defokusavimo sritis. Išorinėje ir nosies srityse yra atitinkamai +1.80 D ir +1.50 D, o lęšio apačioje +2.00 D. Šiuo metu yra atliekamas tyrimas su europiečiais vaikais, tačiau kol kas yra pateikti tik neoficialūs 12 mėnesių rezultatai. Nešiojant „MYO Care“ lęšius, pastebėtas 39% mažesnis akies ašies pailgėjimas lyginant su įprastų akinių nešiojimu 6–12 metų vaikams. Lęšius galima ploninti.

Kas svarbu nešiojant gydomuosius akinius? Regėjimas turi būti pakoreguotas iki 100%, akinius nešioti reikia nuolat. Labai svarbu, kad centrinė gero matymo zona būtų tiesiai prieš akies vyzdį, todėl rėmeliai turi stabiliai laikytis, nesmukti. Rekomenduojame nufotografuoti vaiką atsiimant akinius ir reguliariai įvertinti, ar rėmeliai nepasmukę, neišsikreivinę.

Dėl skirtingo vaizdo fokusavimo centre ir periferijoje kelias dienas vaikas gali skųstis blogesniu regėjimu, galvos svaigimu. Laimei, šie simptomai lengvi ir praeinantys.

Ar galima kartu naudoti kitas trumparegystės kontrolės priemones? Taip, galima nešioti gydomuosius akinius ir kartu gydytis atropino lašais, toks gydymas veiksmingesnis. Akinius galima nešioti pakaitomis su akies augimą lėtinančiais kontaktiniais lęšiais, pvz., „MiSight“.

Parengė gyd. rez. Paulina Adamavičė, dr. Eglė Danielienė

2024.04.14

1. Bao J, Huang Y, Li X, et al. Spectacle Lenses With Aspherical Lenslets for Myopia Control vs Single-Vision Spectacle Lenses: A Randomized Clinical Trial. JAMA Ophthalmol. 2022;140(5):472-478. doi:10.1001/JAMAOPHTHALMOL.2022.0401

2. Li X, Huang Y, Yin Z, et al. Myopia Control Efficacy of Spectacle Lenses With Aspherical Lenslets: Results of a 3-Year Follow-Up Study. Am J Ophthalmol. 2023;253:160-168. doi:10.1016/j.ajo.2023.03.030

3. Lam CSY, Tang WC, Tse DYY, et al. Defocus Incorporated Multiple Segments (DIMS) spectacle lenses slow myopia progression: a 2-year randomised clinical trial. Br J Ophthalmol. 2020;104(3):363-368. doi:10.1136/BJOPHTHALMOL-2018-313739

4. Lam CSY, Tang WC, Zhang HY, et al. Long-term myopia control effect and safety in children wearing DIMS spectacle lenses for 6 years. Sci Reports 2023 131. 2023;13(1):1-10. doi:10.1038/s41598-023-32700-7



Normalaus akispūdžio glaukoma

Glaukoma yra liga, pažeidžianti regos nervą. Regos (optinis) nervas siunčia vizualinę informaciją iš akies į smegenis. Įprastai glaukoma siejama su dideliu akispūdžiu (>21mmHg), tačiau glaukominis regos nervo pažeidimas gali atsirasti net ir esant normaliam akių spaudimui.

Glaukoma gali pasireikšti bet kokiame amžiuje, tačiau dažniau pasitaiko vyresniems žmonėms.

Dažnai glaukoma prasideda be subjektyvių simptomų. Galite nepastebėti regėjimo pokyčių iki pažengusios ligos stadijos. Vėlyvų stadijų simptomai yra nekoreguojamas matymo pablogėjimas, matymo lauko susiaurėjimas. Svarbu žinoti, kad glaukoma nepagydoma. Ligos progresavimą įmanoma sustabdyti, todėl pageidautina ligą diagnozuoti anksti.

Niekas nežino tikrosios priežasties, kodėl akyse su normaliu akispūdžiu pažeidžiamas optinis nervas. Nervas gali būti jautresnis spaudimui, gali būti silpnesnė jo kraujotaka. Kraujotaka gali sutrikti dėl aterosklerozės ar kitų priežasčių.

Rizikos Faktoriai

  • Amžius virš 55 metų.
  • Glaukomos atvejai šeimoje.
  • Plonos ragenos.
  • Tam tikros sveikatos būklės: diabetas, migrena, aukštas kraujo spaudimas.
  • Didelė trumparegystė arba toliaregystė.

Diagnostika:

  • Regos nervo įdubos įvertinimas (ekskavacija).
  • Peripapilinė atrofija (nervinių lastelių suplonėjimas aplink regos nervą).
  • Tinklainės nervinių ląstelių sluoksnio suplonėjimas (nustatomas atliekant optinę koherentinę tomografiją).
  • Akipločio defektai.
  • Ragenos storis.
  • Mažesnis nei 21 mm Hg akispūdis (be gydymo).

Gydymas

Pagrindinis gydymo būdas yra akių lašai, kurie mažina akispūdį ir lėtina glaukomos progresavimą.

Kartais atliekama lazerinė procedūra – selektyvi lazerinė trabekuloplastika (SLT), kuri palengvina akių skysčio nutekėjimą ir mažina akispūdį.

Chirurgija sergant normalaus akispūdžio glaukoma naudojama rečiau.

Gali būti skiriami maisto papildai, gerinantys regos nervo būklę, pvz., ginkmedis, kofermentas Q 10, B grupės vitaminai.

Parengė gyd. Rez. Yelyzaveta Skub

Trumparegystė (miopija)

Trumparegiai gerai mato iš arti, tačiau tolimi vaizdai jiems neryškūs. Regėjimas koreguojamas akiniais ir kontaktiniais lęšiais. Lazerinė chirurgija padeda suaugusiems „atsikratyti“ akinių, tačiau miopijos neišgydo.

Mokyklinė trumparegystė (TR) išsivysto per greitai augant akims. Ilgėjant akiai, akiniai stiprėja, nes vaizdui sufokusuoti į tinklainę reikia vis stipresnio lęšio. TR progresavimas sustoja 48% 15-mečių, tačiau 23% jaunuolių ji didėja ir virš 18 metų. Beveik visiems progresavimas sustoja sulaukus 24 metų. Kai TR prasideda ikimokykliniame amžiuje, ji būna didesnė. TR, ypač viršijanti 5-6 dioptrijas (D), dažnai yra paveldima.

Jei labai pailgėja akis, galimos komplikacijos: ankstyvas stiklakūnio suskystėjimas ir atšoka, tinklainės plyšys, katarakta, glaukoma Gali atsirasti pakitimų tinklainės geltonojoje dėmėje (miopinė makulopatija), dėl ko ženkliai pablogėja regėjimas. Šios komplikacijos vystosi vyresniems, virš 50 metų, žmonėms. Kuo didesnė trumparegystė, tuo didesnė rizika, ir kiekviena papildoma dioptrija tą riziką didina. Kita vertus, yra nemažai didelių trumparegių, kurie visą gyvenimą su akiniais mato puikiai.

Kai su akiniais regėjimas šimtaprocentinis, nereikia laikyti trumparegio ligoniu. Labai tikėtina, kad jis visą gyvenimą su akiniais arba kontaktiniais lęšiais gerai matys ir gyvens pilnavertį gyvenimą.

Ar įmanoma TR išvengti?

Moksliniai tyrimai rodo, kad vaikams, kurie būnalauke ne trumpiau kaip 2-3 val. per dieną šviesiu paros metu, TR atsiranda rečiau, nepriklausomai nuo skaitymo, darbo prie kompiuterio ir televizoriaus žiūrėjimo.

Nors ne visi pritaria, tačiau tikėtina, kad skaitmeniniai prietaisai skatina TR dažnėjimą. Daugėja įrodymų, kad dėl TR „kalti“ ne skaitmeniniai prietaisai, o žiūrėjimas iš arti be pertraukų nuo ankstyvos vaikystės bei vengimas būti lauke. Jei knygas vaikai skaitytų tiek pat ilgai, kiek išbūna su telefonais ar planšetėmis, kaltintume jas.

2019 m. Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) paskelbė rekomendacijas vaikams iki 5 metų dėl ekranų (telefonas, planšetė, televizorius) laiko. Nors rekomendacijose nekalbama apie regėjimą, o ekranų laikas siejamas su fizinės veiklos ir bendravimo trūkumu bei miego svarba, tačiau verta žinoti, kad PSO vaikams iki 2 metų nepataria pasyviai būti prie ekranų nė minutės. Dvejų – penkerių metų vaikams patariama pasyvųjį ekranų laiką riboti iki valandos, ir kuo trumpiau, tuo geriau.

Rekomendacijos TR profilaktikai ir jos progresavimui stabdyti

Įrodyta, kad TR lemia ne tik genai, bet ir aplinka. Paveldimumo nepakeisime, tačiau aplinką galime, todėl rekomenduojame:

  • Nešioti tinkamus ne per silpnus akinius. Akinių dioptrijos turi atitikti TR dydį, nes su per silpnais akiniais TR didėja greičiau. Akiniai dažniausiai skiriami nuolatiniam dėvėjimui.
  • Būti lauke šviesiu paros metu ne trumpiau kaip 15 valandų per savaitę.
  • Svarbu tvarkingas miego režimas. TR greičiau progresuoja tiems, kurie vėlai eina miegoti.
  • Riboti ekranų laiką. Tai nereiškia, kad mokyklinio amžiaus vaikui reikia visai uždrausti naudotis kompiuteriu, tiesiog turėtų būti taisyklės.
  • Neprisikišti per arti ekranų bei knygų, atstumas turėtų būti 30-40 cm.
  • Veiklos iš arti metu būtina daryti bent 20 sek. pertraukas, kurių metu reikia pažvelgti į tolį (pvz., pro langą) ir suskaičiuoti 20 tolimų objektų – medžių, kito namo langų ir pan. Pertraukas daryti ne rečiau kaip kas 20 min. Ne rečiau kaip kas 45 min. pakilti nuo stalo ir pajudėti (tėvai džiaugtųsi vaiko pagalba buityje).
  • Gerai apšviesti ne tik darbo vietą, bet ir visą kambarį.
  • Tamsiuoju sezonu profilaktinėmis dozėmis vartoti vitaminą D3. Kiti maisto papildai nerekomenduojami.

Pailgėjusios akies sutrumpinti neįmanoma, todėl TR nepagydoma. Prasidėjus TR, sunku prognozuoti, kada ji nustos didėt. Dar nėra būdo, kuris padėtų iškart sustabdyti per greitą akies augimą, tačiau sulėtinti įmanoma.

TR progresavimas lėtinamas šiais būdais:

  • Atropino lašai yra vienas efektyviausių TR stabdymo būdų. Lašinama kiekvieną vakarą ne trumpiau nei dvejus metus. Atropino lašų koncentraciją (0,01-1%) parenka gydytojas.
  • Gydomieji minkšti kontaktiniai lęšiai MiSight. Tai vienadieniai lęšiai, skirti nešioti vietoje akinių. Gydymas trunka, kol TR nustoja didėti. Efektyvumas panašus į 0,05% atropino lašų. Netinka, kai astigmatizmas didesnis nei 0,75 D.
  • Minkšti daugiažidiniai vienadieniai ar mėnesio kontaktiniai lęšiai, kurių centre yra optinė zona, skirta ryškiai matyti iš toli, o periferijoje – apie 2,0 D silpnesnė zona. Veikia silpniau už MiSight. Yra ir astigmatinių.
  • Ortokeratologija. Naktį reikia dėvėti rageną plokštinančius kontaktinius lęšius, o dieną regėjimas būna geras ir be akinių. Tinka nuo 8-10 metų, kai TR nesiekia 4,00-5,00 D ir astigmatizmas 1,75 D.
  • Specialūs akiniai TR progresavimui valdyti (pvz., Miyosmart, Stellest).
  • Bifokiniai akinių lęšiai gali padėti tik vaikams su ezoforija. Ezoforija yra „slaptas žvairumas”, kai akys krypsta į nosies pusę.
  • Pratimai. Pratimais galima išgydyti tik tikrą akomodacijos spazmą, kuris yra retas ir dažniausiai praeina be gydymo, pašalinus priežastį (stresą, nervinę įtampą, nustojus vartoti spazmą sukeliančius medikamentus). Deja, dažnai akomodacijos spazmu klaidingai pavadinama ir gydoma pradinė TR. Tikros TR pratimais neišgydysime.

Beje, TR turi ir privalumų. Trumparegiai iš arti mato geriau už normaregius, ypač vyresniame amžiuje.

Parengė dr. Eglė Danielienė

www.akiugydytojai.lt, atnaujinta 2022-11-23

Ką reikėtų žinoti apie atropino lašus, lėtinančius trumparegystės didėjimą

Trumparegė akis yra „per ilga”, todėl sustabdžius per greitą akies augimą būtų galima išvengti trumparegystės (TR) progresavimo.

Atropino lašų poveikis2-8

Moksliniai tyrimai rodo, kad atropino lašai gali sulėtinti TR didėjimą, nors veikimo mechanizmas dar nėra visai aiškus. Gydymas atropinu yra vienas efektyviausių trumparegystės kontrolės būdų. Efektyvumas priklauso nuo koncentracijos.

Atropinas yra vyzdžius plečiantis vaistas. Vyzdžiams plėsti naudojame 1% tirpalą, o TR stabdyti dažniausiai pradedame nuo šimtą kartų silpnesnio, 0,01%, tirpalo. Lietuvoje gydymas silpnais 0,01% atropino lašais pradėtas taikyti 2015 metais. Pasaulyje šiam tikslui atropino lašai naudojami jau nuo 1920 m., kai gydytojai bandė stabdyti TR progresavimą stipriais 1% atropino lašais, tačiau dėl nepatogumo (vyzdžiai nuolat išplėsti, reikia progresinių akinių) gydymas didelės koncentracijos lašais plačiai taikytas nebuvo.

Pastaruoju metu paskelbta daug publikacijų apie atropino poveikį ir šalutinius reiškinius. Tyrimuose buvo naudojami kelių koncentracijų lašai (1%; 0,5%, 0,1% ir 0,01%). Nustatyta, kad lėčiausiai TR didėjo lašinant stipriausius lašus, tačiau nuo jų buvo stebimas stipriausias atkrytis, t.y. nustojus lašinti TR per sekančius vienerius metus ženkliau padidėdavo. Nuo silpnesnių lašų atkrytis buvo mažesnis.

Deja, lašai padeda ne visiems. Gydymas mažiau efektyvus jaunesniems vaikams, pacientams su didesne TR ir vaikams, kurių abu tėvai trumparegiai. Mokslinėje studijoje per dvejus gydymo metus, lašinant 0,5%, 0,1% ir 0,01% atropiną, TR padidėjo ≥−1,5 D atitinkamai 4,3%, 6,4 % ir 9,3% vaikų5.

Verta žinoti, kad minėti tyrimai buvo atliekami daugiausia kinų populiacijoje, nes joje daugiau trumparegių. Kinijoje net 90% universitetų studentų yra trumparegiai.

2016 m. publikuoti tyrimai įrodė 0,5% atropino lašų efektyvumą baltaodžiams vaikams. 2018 m. paskelbta didesnės imties (400 vaikų ir paauglių) 5 metų trukmės studija, atlikta Ispanijoje, patvirtinanti, kad 0,01% atropinas efektyvus ir europidų rasei.

Nors atropino lašai TR gydymui skiriami ne pagal gamintojo nurodymus (angl. off label), tačiau matydami gydymo efektyvumą, lašus skiria dauguma oftalmologų visame pasaulyje.

Kaip ir kiek laiko reikia lašinti?

Lašinti patartina vakarais prieš miegą ne trumpiau kaip dvejus metus – iki tol, kol TR nebedidėja. Dažniausiai tenka lašinti daug ilgiau – iki 16 -18 metų amžiaus.

Lašinant trumpiau nei dvejus metus dėl atkryčio sunku tikėtis ilgalaikių rezultatų. TR nebedidėjant gydymą palaipsniui nutraukiame. Jei po pusmečio nutraukus gydymą stebimas ženklus atkrytis, gydytojas gali rekomenduoti gydymą atnaujinti.

Lašų stiprumą nustato gydytojas. Dažnai pradedame nuo 0,01% lašų, tačiau vaikams su daugiau rizikos veiksnių (jaunas amžius, abu tėvai trumparegiai, giminėje trumparegystė virš -6,0 D, Azijos rasės vaikai) gali būti iškart skiriami stipresni lašai.

Gydytojas gali skirti lašus ir TR profilaktikai.

Ar gydant trumparegystė gali sumažėti?

Gydant atropinu TR nesumažės, tačiau lėčiau didės.Svarbu žinoti, kad lašai nesustabdo, o tik sulėtina TR didėjimą.

Pavyzdys. Pradedame lašinti, kai vaiko TR yra 1,0 dioptrija (D). Nelašinant TR gali didėti po 1,0 D per metus, ir tada po trejų metų jau būtų 4,0 D. Lašinant dvejus metus ji didėtų po 0,5 D per metus, o nutraukus per metus dėl atkryčio padidėtų 1,25 D. Tada po trejų metų lašinimo ji būtų ne 4,0 D kaip nelašinant, o 3,25 D. Žinoma, tai tik teorinis pavyzdys, o konkretaus vaiko dioptrijų skaičiai bus kiti.

Kur gauti lašus?

Lašai yra receptiniai ir užsakomi vaistus gaminančiose vaistinėse. Prašome atkreipti dėmesį į lašų galiojimo laiką. Vilniuje patariame kreiptis į šias vaistines:

– Universiteto (Universiteto g. 2/Dominikonų g. 18, tel. 2121219).

– Gedimino (Gedimino pr. 27, tel. 2444671).

– Gintarinė (Baublio g. 2, tel. 2720580).

Šalutinis poveikis

Kaip žinia, atropinas yra vyzdžius plečiantis vaistas. Kai naudojami mažesnės koncentracijos lašai – 0,01% ar 0,02%, vyzdžiai pastebimai neišsiplečia. Silpnus lašus vaikai toleruoja labai gerai 3,5. Retai pasitaiko alerginis konjunktyvitas 5.

Lašinant stipresnius lašus, nuo 0,05%, gali pasilpti akomodacija, todėl rytais būna sunkiau skaityti. Šie reiškiniai dažnesni, kai akys šviesios (melsvos). Kai TR iki -3,5 D, vaikai per pirmąsias pamokas žiūrėdami iš arti gali tiesiog nusiimti akinius. Gydytojas gali paskirti specialius akinių lęšius (žr. žemiau).

Dėl platesnių vyzdžių gali atsirasti šviesos baimė, nuo kurios apsaugo tamsinti akiniai. Lauke padeda kepurė su snapeliu.

Sisteminiai šalutiniai poveikiai pasitaiko lašinant stipresnius (0,5-1%) lašus.

Ilgalaikių šalutinių reiškinių nenustatyta.

Ar lašinant reikia kitokių akinių?

Akiniai parenkami, kad vaikas gerai matytų, ir keičiami įprasta tvarka. Tyrimai rodo, kad nešiojant per silpnus akinius TR progresuoja greičiau.

Būtina apsauga nuo UV spindulių. Šviesai jautriems vaikams lauke reikia receptinių saulės akinių arba akinių su saulės klipsais.

Vaikams, kuriems nuo lašų sunku skaityti, skiriame specialius, pvz., Sync, akinius su skaitymui skirta silpnesne apatine dalimi.

Ar dažnai reikia lankytis pas gydytoją?

Rekomenduojama tikrintis reguliariai kas pusmetį.

Ir nepamirškime, kad vaikams reikia būti lauke, neprisikišti per arti skaitmeninių ekranų ir knygų, daryti pertraukas bei gerai apšviesti patalpas bei darbo vietą.

Literatūros sąrašas svetainėje www.akiugydytojai.lt

Paruošė med. dr. Eglė Danielienė

Atnaujinta 2021-01-11

Nuo 2021 m. vasario mėn. Praktikoje pradėjo veikti miopijos kontrolės klinika (MKK).

Trumparegius vaikus kviečiame atvykti vizitui, kad laiku galėtumėte koreguoti akinius ir gydymą atropinu.

Tyrimus atlieka med. slaugytoja – atlieka matavimus, patikrina matymą kabinete.

Jeigu yra pasikeitimų (trumparegystės progresijos požymių), konsultaciją tęsia gydytojas.

Trumparegystės priežiūros klinikoje trumpesnis vizito laikas, tuomet galime skirti dažnesnę kontrolę, kad pastebėtume progresavimą ar kitus nukrypimus ir laiku suteiktume reikalingą pagalbą.

Pilna trumparegystės korekcija (tikslūs akiniai) yra būtina sąlyga trumparegystės stabilizavimui.

Regos patikrinimui kartą metuose kviestume vaikus – tai būtų profilaktinė apžiūra.

MKK vizito mokestis mažesnis už gydytojo apžiūrą. Sekanti apžiūra skiriama pas gydantį gydytoją.

Periferinė tinklainės degeneracija

Periferinė tinklainė degeneracija pasireiškia periferinėse tinklainės srityse, paprastai jos lemia tinklainės struktūros nestabilumą, trapumą. Dažniau pasireiškia aukšto laipsnio trumparegiams dėl didelio akies obuolio, kadangi trumparegių akys yra ilgesnės nei normaregių, tinklainė yra ištempiama, atsiranda jos išplonėjimas ir trapumas.

Išskiriami tinklainės degeneracijos tipai:

  • Akmens grindinio degeneracija (a) – daugybinės apvalios/ovalios gelsvos/balkšvos tinklainės ir gyslainės degeneracijos, kurių dugne stebimos gyslainės kraujagyslės.
  • Balta be įspaudo (b) – stebima tolimoje periferijoje balkšva zona.
  • Mikrocistinė (c) – stebimas smulkios daugybinės intraretininės cistos tinklainės periferijoje.
  • Grotelinė (d) – dažniausiai pasitaikanti degeneracija, gali būti kartu su gausiu pigmentu. Randama 10 proc. akių. Gali ilgą laiką būti besimptomė, tačiau gali predisponuoti tinklainės plyšį ar tiklainės atšoką. Esant tinklainės plyšio įtarimui, rekomenduojamas degeneracijos apribojimas lazeriu.
  • Sraigės pėdsako (e) – ši degeneracija primena sraigės pėdsaką, dažniau randama trumparegių akyse, tinklainės išplonėjimo vietose gali susiformuoti tinklainės plyšiai.
  • Bičių korio (f) – tinklainės degeneracija, primenanti bičių korį, neretai randama kartu su pigmentu.
  1. Pav. Periferinės tinklainės degeneracijos tipai

Paprastai periferinė tinklainės degeneracija yra besimptomis, atsitiktinis gydytojo oftalmologo radinys akies dugno apžiūros metu. Tai anatominis tinklainės variantas, kuris gali dešimtmečiais nesukelti jokių simptomų, tačiau periferinę tinklainės degeneraciją periodiškai reikia stebėti, kadangi tai yra silpnesnė tinklainės anatominė vieta, kurioje gali atsirasti tinklainės plyšių.

Tinklainės plyšiai yra urgentinė oftalmologinė būklė, reikalaujanti skubios gydytojo oftalmologo konsultacijos, kadangi tai gali lemti tinklainės atšokimą. Tinklainės plyšiai paprastai pasireiškia žaibavimu akyse, naujų juodulių ar „musyčių“ atsiradimu matymo lauke. Esant šiems simptomams patartina kuo greičiau kreiptis į gydytojo oftalmologą ar nesant galimybei – vykti į skubios pagalbos skyrių.

Parengė gyd. Gabrielius Zdanys

Selektyvi lazerinė trabekuloplastika (SLT)

Selektyvi lazerinė trabekuloplastika arba SLT yra lazerinės chirurgijos forma, naudojama akispūdžiui sumažinti sergant glaukoma arba akių hipertenzija.

Ši procedūra naudojama, kai akių lašai nepakankamai mažina akispūdį arba sukelia reikšmingą šalutinį poveikį, taip pat gali būti taikoma kaip pirmo pasirinkimo glaukomos gydymas (SLT sumažina akispūdį maždaug 30% nuo pradinio akispūdžio, kai yra taikoma kaip pradinis gydymas).

Procedūra trunka apie 15 minučių. Prieš procedūrą į akį įlašinamas vietinis anestetikas. Lazerio aplikacijos atliekamos naudojant mikroskopą, kuris mažai kuo skiriasi nuo to, pro kurį gydytojas apžiūri jūsų akis kiekvieno vizito metu.

Lazerinė procedūra pagerina akies skysčio nutekėjimą pro akies drenažinę sistemą, todėl sumažėja akispūdis. Reikia turėti omeny, kad gali prireikti mėnesio ar net daugiau, kol pasireikš akispūdį mažinantis poveikis.

SLT sėkminga maždaug trims iš keturių (75 proc.) pacientų, o akispūdį mažinantis poveikis gali trukti iki 3-5 metų, kartais ir ilgiau. Be to, SLT procedūra gali būti kartojama.

Svarbu atminti, kad ši procedūra atliekama siekiant išsaugoti dar turimą regėjimą, o ne sugrąžinti prarastą regėjimo aštrumą. Taip pat atliktus SLT svarbu laikytis gydytojo paskirto gydymo režimo bei toliau reguliariai lankytis akių gydytojo kontrolei ligos sekimui.

Ar po procedūros dar teks naudoti akispūdį mažinančius lašus?

Daliai pacientų lazeris padeda pasiekti pakankamą akispūdį mažinantį poveikį ir lašai nėra skiriami. Kitiems, siekiant papildomai sumažinti akispūdį, gali tekti vartoti ir lašus nuo glaukomos. Iš esmės SLT galima būtų prilyginti gydymui viena grupe antiglaukominių lašų. Jeigu gydymui nepakanka vieno vaisto (šiuo atveju SLT), tuomet pridedamas antras vaistas – lašai.

Ką daryti grįžus po procedūros namo?

Po procedūros akis gali šiek tiek skaudėti, jos gali parausti. Jei jaučiate diskomfortą, siūloma vartoti įprastus skausmą malšinančius vaistus, pvz., paracetamolį arba ibuprofeną. Dažniausiai po procedūros yra skiriami steroidiniai akių lašai uždegimo mažinimui.

Naudota literatūra: Glaucoma associates of Texas, Harward Eye Associates, Eyewiki

Paregė gyd. Kornelijus Gasiūnas 2023

gyd. Aistė Augytė

Studijos

  • 2014 – 2019 Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikos, Oftalmologijos rezidentūra;
  • 2008 – 2014 Vilniaus Universitetas, Medicinos fakultetas, Medicinos studijos;
  • 2012 – 2013 Liublianos Universitetas, Medicinos studijos (ERASMUS).

Publikacijos

  • Ophthalmological Follow-up of Prematurely Born Children in Preschool Age: Prospective Study of Visual Acuity, Refractive Errors and Strabismus; D. Montvilaitė, A. Grizickaitė, A. Augytė, I. Skvarciany, A. Barkus, V. Usonis. Acta Medica Lituanica, 2015. Vol. 22. No. 4. P. 205-215;
  • Late Ocular Changes After Closantel Poisoning in Five Women; R. Ašoklis, A. Cimbalas, E. Jašinskienė, R. Strupaitė, A. Augytė; Eye, 2018.

Žodiniai/stendiniai pranešimai konferencijose:

  • Uncommon Ophthalmic Manifestations of Multiple Sclerosis. Case Reports (Poster). A. Liveikienė, I. Svarciany, A. Augytė. European Meeting of Young Ophthalmologists 2016. Oviedo, Ispanija;
  • ŽIV asocijuotas CMV retinitas. Doc. A. Cimbalas, A. Makouskaja, A. Augytė. Lietuvos akių gydytojų metinė konferencija, 2016. Vilnius, Lietuva;
  • Endogeninis endoftalmitas. A.Makselis, A. Augytė. Lietuvos akių gydytojų metinė konferencija, 2016. Vilnius, Lietuva;

Stažuotės

  • SOE Educational Grant for Ophthalmologists-in-training; University Medical Center Groningen. Nyderlandai, 2018.

Kvalifikacijos kėlimas

  • Lions Ophthalmology Educational Centre in Prague (LOEC), 13th Diabetic Retinopathy Course. Praha, Čekija. 2015;
  • Lions Ophthalmology Educational Centre in Prague (LOEC), 13th Glaucoma Course. Praha, Čekija. 2015;
  • 37th Congress of the ESCRS, Paris, 2019;
  • Maculart Meeting, Paris, 2019.
  • Nuolatinis tobulinimasis Lietuvos akių gydytojų draugijos, Vilniaus krašto akių gydytojų asociacijos, Lietuvos glaukomos draugijos seminaruose ir konferencijose.

Optinis neuritas

Optinis neuritas – tai regos nervo, jungiančio akies tinklainę su galvos smegenimis, uždegimas.

Iliustracija iš: American Academy of Ophthalmology. 2022. Optic Nerve. <https://www.aao.org/eye-health/anatomy/optic-nerve-3>

Sergant optiniu neuritu, imuninė sistema pažeidžia regos nerve esantį mieliną – medžiagą, apsaugančią nervinių ląstelių ataugas bei greitinančią nervinio signalo sklidimą. Dėl to regos nervas patinsta ir nebegali tinkamai perduoti informacijos galvos smegenims, kuriose suvokiamas regimas vaizdas. Iki šiol nėra iki galo aišku, kodėl imuninės sistemos taikiniu tampa būtent regos nervas. Vis dėlto pastebėta, kad optinio neurito išsivystymą gali nulemti kai kurios kitos paciento ligos:

  • Demielinizuojančios nervų sistemos ligos (pvz., išsėtinė sklerozė). Tai grupė autoimuninių ligų, pažeidžiančių mielino dangalą galvos ir nugaros smegenyse. Neretai optinis neuritas būna pirmasis išsėtinės sklerozės požymis.
  • Kitos autoimuninės ligos: vilkligė, sarkoidozė, Behčeto liga.
  • Infekcijos: virusinės (tymai, kiaulytė, vėjaraupiai ir kt.) arba bakterinės (Laimo liga, kačių įdrėskimo liga, sifilis, tuberkuliozė ir kt.)

Optinis neuritas dažniausiai diagnozuojamas 18 – 45 m. amžiaus asmenims. Nors įprastai ši liga pažeidžia vieną akį, retais atvejais gali pasireikšti ir abiejose akyse tuo pačiu metu. Pacientai gali jausti šiuos simptomus:

  • Akies ar akiduobės skausmas, intensyvėjantis judinant akies obuolį.
  • Neryškus matymas. Regėjimas palaipsniui blogėja keletą valandų ar dienų.
  • Sutrikęs spalvų jutimas – spalvos atrodo neryškios, lyg išblukusios.
  • Regėjimo lauko (akipločio) defektai – „dėmės” matomo vaizdo centre arba susiaurėjimas iš šonų.
  • Šviesos blyksniai, „žaibavimas” regėjimo lauke.

Pajutus šiuos simptomus, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į akių gydytoją. Konsultacijos metu įvertinamas regėjimo aštrumas, spalvų jutimas, vyzdžių reakcija į šviesą. Taip pat išplėtus vyzdžius apžiūrimas akių dugnas, ypatingą dėmesį atkreipiant į regos nervą. Siekiant detaliau įvertinti regos nervo būklę, gydytojas gali nuspręsti atlikti papildomus tyrimus, tokius kaip regos nervo ir tinklainės optinė koherentinė tomografija bei akipločio tyrimas. Pirmą kartą diagnozavus optinį neuritą taip pat yra rekomenduojama gydytojo neurologo konsultacija bei papildomi tyrimai, kurie gali padėti išsiaiškinti ligos priežastį: magnetinis galvos smegenų rezonansas, įvairių infekcijų bei autoimuninių ligų žymenų paieška kraujyje.

Netaikant gydymo, regėjimo atsistatymas trunka nuo 2 iki 6 savaičių. Gijimą gali pagreitinti kortikosteroidai – uždegimą slopinantys vaistai. Iš pradžių kortikosteroidai skiriami ligoninėje intraveniškai, vėliau – tabletėmis. Jei optinį neuritą nulėmė išsėtinė sklerozė ar kita autoimuninė liga, jo epizodai gali kartotis, o regėjimas tarp epizodų likti pablogėjęs. Siekiant išvengti epizodų pasikartojimo, svarbus tinkamas sisteminės ligos gydymas.

Gyd. Viktorija Gurskytė

Ambliopija arba tingi akis

Konsultuojame dėl tinkamumo inovatyviam ambliopijos gydymui Bynocs AmblyGo.

https://www.bynocs.com

Gydant šiuo metodu, nereikia dengti akies. Gydomi ir suaugusieji, kuriems iki šiol nebuvo pagalbos.

 

Kas yra tingi akis?

Yra dvi pagrindinės tingios akies priežastys:

  1. Žvairumas. Kad nesidvejintų, smegenys pradeda slopinti vienos akies siunčiamą vaizdą. Jei tai užtrunka ilgiau, akis pradeda blogiau matyti, nors anatomiškai ji yra sveika.
    2. Anizometropija – didelis skirtumas tarp abiejų akių refrakcijų (reikalingi skirtingo stiprumo akinių stiklai). Be akinių smegenys pradeda ignoruoti (slopinti) vaizdą, siunčiamą iš silpnesniosios akies. Jei vaikas nenešioja akinių, blogėja tos akies regėjimas.

Ambliopijos gydymas efektyviausias ankstyvoje vaikystėje, tačiau randasi naujų gydymo metodų (pvz., Bynocs AmblyGo), kurie gali padėti ir kai kuriems suaugusiesiems.

Ar jūsų vaikui reikalingi akiniai?

Ar reikalingi akiniai, galima pasakyti tik po oftalmologo apžiūros. Apžiūros metu lašinami vyzdžius plečiantys lašai. Pasitaiko, kad vienos apžiūros nepakanka. Kartais rekomenduojami kontaktiniai lęšiai.

Jei yra ambliopija (tingi akis), skiriama dengti geriau matančią akį, kad pradėtų dirbti tinginiaujanti. Dengti reikia pagal paskirtą režimą. Vietoj dengimo kartais skiriamas gydymas atropinu arba pusiau skaidri plėvelė.

Taikant inovatyvų dichoptinį gydymą atliekami kompiuteriniai pratimai, tuomet akies dengti nereikia.
Gydymo efektyvumas ir režimas vertinami pakartotinių apžiūrų metu.

Kartais, kai žvairumas nepagerėja nešiojant akinius, rekomenduojama žvairumo operacija.

 

Parengė gyd. Andrius Ruzgys

Atnaujino dr. Eglė Danielienė 2023-10-01

Atgal

Blefaritas trumpai ir aiškiai

Blefaritas yra dažna vokų kraštų uždegiminė liga, neretai susijusi su odos susirgimais, pavyzdžiui, sausa ar labai riebia oda, seborėja, rožiniais spuogais. Negydant blefarito, gali atsirasti miežiai, šalti miežiai (chalazionai) ar konjunktyvitas.

Blefarito eigą galima palengvinti, valant blakstienas ir vokų kraštus.

Požymiai

1. Voko krašto paraudimas.
2. Akių perštėjimas, deginimas, niežulys.
3. Pleiskanos ant blakstienų (ne visada pastebimos be biomikroskopo).

Blefarito gydymas

Vokų higiena

Karšti kompresai padeda atmirkyti traiškanas. Makiažo nuvalymui skirtą vatos skrituliuką arba mažą rankšluostuką pamirkykite karštame švariame vandenyje (vanduo neturi būti deginantis, bet ir ne drungnas – patikrinkite prieš dėdami ant vokų). Atsigulę laikykite kompresą ant užmerktų vokų 5-10 min.

Norint pašalinti pleiskanas ir traiškanas nuo vokų kraštų, reikia:

1. Mažo indelio ar puoduko
2. Vokų šampūno (arba kūdikių šampūno)
3. Pagaliukų su vata (ausies krapštukų)
4. Šilto vandens

Į šiltą vandenį įpilkite kūdikių šampūno (šampūno ir vandens santykis nuo 1:3 iki 1:5). Pamirkykite pagaliuką su vata ir juo švelniai valydami voko kraštą, pašalinkite pleiskanas ir traiškanas. Nuplaukite vokus švariu vandeniu. Švelniai nusausinkite. Vietoje šampūno galima naudoti specialias vokų valymo servetėles arba gelį.
Dažnai reikia gydytis ir paskirtais akių tepalais.

Ar ilgai tą daryti?

Patariama pradžioje vokus valyti du kartus per dieną, o kai uždegimas nurimsta, galima vokus valyti kartą per dieną, kartą per savaitę ar visai nebevalyti. Tai priklauso nuo vokų būklės. Uždegimas lėtinis, todėl paūmėjus reikia procedūrą kartoti.

Kartais gydytojas rekomenduoja po kompreso pamasažuoti vokų kraštus.

Parengė gyd. Andrius Ruzgys

Atgal

Konjunktyvitas

Konjunktyvitas yra akių junginės uždegimas. Beveik visada konjunktyvitu suserga abi akys.
Dažniausia priežastis – infekcija.

Požymiai:

Akių paraudimas
Akių perštėjimas
Išskyros (traiškanos, pūlingos išskyros) iš akių junginių. Rytais akių vokai gali būti sulipę.

Infekcinis konjunktyvitas yra užkrečiamas.

Gali būti perduodamas kitam asmeniui kontaktiniu būdu, todėl labai svarbu laikytis šių taisyklių:

1. Vartoti akių lašus ar tepalus griežtai pagal gydytojo paskyrimus.
2. Neleisti kam nors kitam naudoti tuos pačius vaistus.
3. Naudotis atskiru muilu ir rankšluosčiu.
4. Ligonis ir jo šeimos nariai turi dažnai plauti rankas, kad infekcija neišplistų.
5. Žmonės, kontaktuojantys su ligoniu, turėtų vengti trinti savo akis, kad nepatektų infekcija.

Persirgus infekciniu konjunktyvitu, imunitetas dažniausiai nesusidaro, todėl visada galite vėl susirgti ta pačia liga.

Parengė gyd. Andrius Ruzgys

Atgal