Selektyvi lazerinė trabekuloplastika (SLT)

Selektyvi lazerinė trabekuloplastika arba SLT yra lazerinės chirurgijos forma, naudojama akispūdžiui sumažinti sergant glaukoma arba akių hipertenzija.

Ši procedūra naudojama, kai akių lašai nepakankamai mažina akispūdį arba sukelia reikšmingą šalutinį poveikį, taip pat gali būti taikoma kaip pirmo pasirinkimo glaukomos gydymas (SLT sumažina akispūdį maždaug 30% nuo pradinio akispūdžio, kai yra taikoma kaip pradinis gydymas).

Procedūra trunka apie 15 minučių. Prieš procedūrą į akį įlašinamas vietinis anestetikas. Lazerio aplikacijos atliekamos naudojant mikroskopą, kuris mažai kuo skiriasi nuo to, pro kurį gydytojas apžiūri jūsų akis kiekvieno vizito metu.

Lazerinė procedūra pagerina akies skysčio nutekėjimą pro akies drenažinę sistemą, todėl sumažėja akispūdis. Reikia turėti omeny, kad gali prireikti mėnesio ar net daugiau, kol pasireikš akispūdį mažinantis poveikis.

SLT sėkminga maždaug trims iš keturių (75 proc.) pacientų, o akispūdį mažinantis poveikis gali trukti iki 3-5 metų, kartais ir ilgiau. Be to, SLT procedūra gali būti kartojama.

Svarbu atminti, kad ši procedūra atliekama siekiant išsaugoti dar turimą regėjimą, o ne sugrąžinti prarastą regėjimo aštrumą. Taip pat atliktus SLT svarbu laikytis gydytojo paskirto gydymo režimo bei toliau reguliariai lankytis akių gydytojo kontrolei ligos sekimui.

Ar po procedūros dar teks naudoti akispūdį mažinančius lašus?

Daliai pacientų lazeris padeda pasiekti pakankamą akispūdį mažinantį poveikį ir lašai nėra skiriami. Kitiems, siekiant papildomai sumažinti akispūdį, gali tekti vartoti ir lašus nuo glaukomos. Iš esmės SLT galima būtų prilyginti gydymui viena grupe antiglaukominių lašų. Jeigu gydymui nepakanka vieno vaisto (šiuo atveju SLT), tuomet pridedamas antras vaistas – lašai.

Ką daryti grįžus po procedūros namo?

Po procedūros akis gali šiek tiek skaudėti, jos gali parausti. Jei jaučiate diskomfortą, siūloma vartoti įprastus skausmą malšinančius vaistus, pvz., paracetamolį arba ibuprofeną. Dažniausiai po procedūros yra skiriami steroidiniai akių lašai uždegimo mažinimui.

Naudota literatūra: Glaucoma associates of Texas, Harward Eye Associates, Eyewiki

Paregė gyd. Kornelijus Gasiūnas 2023

gyd. Aistė Augytė

Studijos

  • 2014 – 2019 Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikos, Oftalmologijos rezidentūra;
  • 2008 – 2014 Vilniaus Universitetas, Medicinos fakultetas, Medicinos studijos;
  • 2012 – 2013 Liublianos Universitetas, Medicinos studijos (ERASMUS).

Publikacijos

  • Ophthalmological Follow-up of Prematurely Born Children in Preschool Age: Prospective Study of Visual Acuity, Refractive Errors and Strabismus; D. Montvilaitė, A. Grizickaitė, A. Augytė, I. Skvarciany, A. Barkus, V. Usonis. Acta Medica Lituanica, 2015. Vol. 22. No. 4. P. 205-215;
  • Late Ocular Changes After Closantel Poisoning in Five Women; R. Ašoklis, A. Cimbalas, E. Jašinskienė, R. Strupaitė, A. Augytė; Eye, 2018.

Žodiniai/stendiniai pranešimai konferencijose:

  • Uncommon Ophthalmic Manifestations of Multiple Sclerosis. Case Reports (Poster). A. Liveikienė, I. Svarciany, A. Augytė. European Meeting of Young Ophthalmologists 2016. Oviedo, Ispanija;
  • ŽIV asocijuotas CMV retinitas. Doc. A. Cimbalas, A. Makouskaja, A. Augytė. Lietuvos akių gydytojų metinė konferencija, 2016. Vilnius, Lietuva;
  • Endogeninis endoftalmitas. A.Makselis, A. Augytė. Lietuvos akių gydytojų metinė konferencija, 2016. Vilnius, Lietuva;

Stažuotės

  • SOE Educational Grant for Ophthalmologists-in-training; University Medical Center Groningen. Nyderlandai, 2018.

Kvalifikacijos kėlimas

  • Lions Ophthalmology Educational Centre in Prague (LOEC), 13th Diabetic Retinopathy Course. Praha, Čekija. 2015;
  • Lions Ophthalmology Educational Centre in Prague (LOEC), 13th Glaucoma Course. Praha, Čekija. 2015;
  • 37th Congress of the ESCRS, Paris, 2019;
  • Maculart Meeting, Paris, 2019.
  • Nuolatinis tobulinimasis Lietuvos akių gydytojų draugijos, Vilniaus krašto akių gydytojų asociacijos, Lietuvos glaukomos draugijos seminaruose ir konferencijose.

Optinis neuritas

Optinis neuritas – tai regos nervo, jungiančio akies tinklainę su galvos smegenimis, uždegimas.

Iliustracija iš: American Academy of Ophthalmology. 2022. Optic Nerve. <https://www.aao.org/eye-health/anatomy/optic-nerve-3>

Sergant optiniu neuritu, imuninė sistema pažeidžia regos nerve esantį mieliną – medžiagą, apsaugančią nervinių ląstelių ataugas bei greitinančią nervinio signalo sklidimą. Dėl to regos nervas patinsta ir nebegali tinkamai perduoti informacijos galvos smegenims, kuriose suvokiamas regimas vaizdas. Iki šiol nėra iki galo aišku, kodėl imuninės sistemos taikiniu tampa būtent regos nervas. Vis dėlto pastebėta, kad optinio neurito išsivystymą gali nulemti kai kurios kitos paciento ligos:

  • Demielinizuojančios nervų sistemos ligos (pvz., išsėtinė sklerozė). Tai grupė autoimuninių ligų, pažeidžiančių mielino dangalą galvos ir nugaros smegenyse. Neretai optinis neuritas būna pirmasis išsėtinės sklerozės požymis.
  • Kitos autoimuninės ligos: vilkligė, sarkoidozė, Behčeto liga.
  • Infekcijos: virusinės (tymai, kiaulytė, vėjaraupiai ir kt.) arba bakterinės (Laimo liga, kačių įdrėskimo liga, sifilis, tuberkuliozė ir kt.)

Optinis neuritas dažniausiai diagnozuojamas 18 – 45 m. amžiaus asmenims. Nors įprastai ši liga pažeidžia vieną akį, retais atvejais gali pasireikšti ir abiejose akyse tuo pačiu metu. Pacientai gali jausti šiuos simptomus:

  • Akies ar akiduobės skausmas, intensyvėjantis judinant akies obuolį.
  • Neryškus matymas. Regėjimas palaipsniui blogėja keletą valandų ar dienų.
  • Sutrikęs spalvų jutimas – spalvos atrodo neryškios, lyg išblukusios.
  • Regėjimo lauko (akipločio) defektai – „dėmės” matomo vaizdo centre arba susiaurėjimas iš šonų.
  • Šviesos blyksniai, „žaibavimas” regėjimo lauke.

Pajutus šiuos simptomus, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į akių gydytoją. Konsultacijos metu įvertinamas regėjimo aštrumas, spalvų jutimas, vyzdžių reakcija į šviesą. Taip pat išplėtus vyzdžius apžiūrimas akių dugnas, ypatingą dėmesį atkreipiant į regos nervą. Siekiant detaliau įvertinti regos nervo būklę, gydytojas gali nuspręsti atlikti papildomus tyrimus, tokius kaip regos nervo ir tinklainės optinė koherentinė tomografija bei akipločio tyrimas. Pirmą kartą diagnozavus optinį neuritą taip pat yra rekomenduojama gydytojo neurologo konsultacija bei papildomi tyrimai, kurie gali padėti išsiaiškinti ligos priežastį: magnetinis galvos smegenų rezonansas, įvairių infekcijų bei autoimuninių ligų žymenų paieška kraujyje.

Netaikant gydymo, regėjimo atsistatymas trunka nuo 2 iki 6 savaičių. Gijimą gali pagreitinti kortikosteroidai – uždegimą slopinantys vaistai. Iš pradžių kortikosteroidai skiriami ligoninėje intraveniškai, vėliau – tabletėmis. Jei optinį neuritą nulėmė išsėtinė sklerozė ar kita autoimuninė liga, jo epizodai gali kartotis, o regėjimas tarp epizodų likti pablogėjęs. Siekiant išvengti epizodų pasikartojimo, svarbus tinkamas sisteminės ligos gydymas.

Gyd. Viktorija Gurskytė

Ambliopija arba tingi akis

Kas yra tingi akis?

Yra dvi pagrindinės tingios akies priežastys:

1. Žvairumas. Kad nesidvejintų, smegenys pradeda ignoruoti vienos akies siunčiamą vaizdą. Jei tai užtrunka ilgiau, akis pradeda blogiau matyti, nors anatomiškai ji yra sveika.
2. Anizometropija – didelis skirtumas tarp abiejų akių refrakcijų (reikalingi skirtingo stiprumo akinių stiklai). Be akinių smegenys pradeda ignoruoti (slopinti) vaizdą, siunčiamą iš silpnesniosios akies. Jei vaikas nenešioja akinių, blogėja tos akies regėjimas.

Ambliopiją galima gydyti tik ankstyvoje vaikystėje. Paaugus, deja, per vėlu.

Ar jūsų vaikui reikalingi akiniai?

Ar reikalingi akiniai, galima pasakyti tik po oftalmologo apžiūros. Apžiūros metu lašinami vyzdžius plečiantys lašai. Pasitaiko, kad vienos apžiūros nepakanka.

Kartais rekomenduojami kontaktiniai lęšiai.

Jei yra ambliopija (tingi akis) ir gydyti dar nevėlu, reikia dengti geriau matančią akį, kad pradėtų dirbti tinginiaujanti. Dengti reikia pagal paskirtą režimą. Vietoj dengimo kartais skiriamas gydymas atropinu arba pusiau skaidri plėvelė.
Gydymo efektyvumas ir režimas vertinamas pakartotinių apžiūrų metu.

Kartais, kai žvairumas nepagerėja nešiojant akinius, rekomenduojama žvairumo operacija.

Parengė gyd. Andrius Ruzgys

Atgal

Blefaritas trumpai ir aiškiai

Blefaritas yra dažna vokų kraštų uždegiminė liga, neretai susijusi su odos susirgimais, pavyzdžiui, sausa ar labai riebia oda, seborėja, rožiniais spuogais. Negydant blefarito, gali atsirasti miežiai, šalti miežiai (chalazionai) ar konjunktyvitas.

Blefarito eigą galima palengvinti, valant blakstienas ir vokų kraštus.

Požymiai

1. Voko krašto paraudimas.
2. Akių perštėjimas, deginimas, niežulys.
3. Pleiskanos ant blakstienų (ne visada pastebimos be biomikroskopo).

Blefarito gydymas

Vokų higiena

Karšti kompresai padeda atmirkyti traiškanas. Makiažo nuvalymui skirtą vatos skrituliuką arba mažą rankšluostuką pamirkykite karštame švariame vandenyje (vanduo neturi būti deginantis, bet ir ne drungnas – patikrinkite prieš dėdami ant vokų). Atsigulę laikykite kompresą ant užmerktų vokų 5-10 min.

Norint pašalinti pleiskanas ir traiškanas nuo vokų kraštų, reikia:

1. Mažo indelio ar puoduko
2. Vokų šampūno (arba kūdikių šampūno)
3. Pagaliukų su vata (ausies krapštukų)
4. Šilto vandens

Į šiltą vandenį įpilkite kūdikių šampūno (šampūno ir vandens santykis nuo 1:3 iki 1:5). Pamirkykite pagaliuką su vata ir juo švelniai valydami voko kraštą, pašalinkite pleiskanas ir traiškanas. Nuplaukite vokus švariu vandeniu. Švelniai nusausinkite. Vietoje šampūno galima naudoti specialias vokų valymo servetėles arba gelį.
Dažnai reikia gydytis ir paskirtais akių tepalais.

Ar ilgai tą daryti?

Patariama pradžioje vokus valyti du kartus per dieną, o kai uždegimas nurimsta, galima vokus valyti kartą per dieną, kartą per savaitę ar visai nebevalyti. Tai priklauso nuo vokų būklės. Uždegimas lėtinis, todėl paūmėjus reikia procedūrą kartoti.

Kartais gydytojas rekomenduoja po kompreso pamasažuoti vokų kraštus.

Parengė gyd. Andrius Ruzgys

Atgal

Konjunktyvitas

Konjunktyvitas yra akių junginės uždegimas. Beveik visada konjunktyvitu suserga abi akys.
Dažniausia priežastis – infekcija.

Požymiai:

Akių paraudimas
Akių perštėjimas
Išskyros (traiškanos, pūlingos išskyros) iš akių junginių. Rytais akių vokai gali būti sulipę.

Infekcinis konjunktyvitas yra užkrečiamas.

Gali būti perduodamas kitam asmeniui kontaktiniu būdu, todėl labai svarbu laikytis šių taisyklių:

1. Vartoti akių lašus ar tepalus griežtai pagal gydytojo paskyrimus.
2. Neleisti kam nors kitam naudoti tuos pačius vaistus.
3. Naudotis atskiru muilu ir rankšluosčiu.
4. Ligonis ir jo šeimos nariai turi dažnai plauti rankas, kad infekcija neišplistų.
5. Žmonės, kontaktuojantys su ligoniu, turėtų vengti trinti savo akis, kad nepatektų infekcija.

Persirgus infekciniu konjunktyvitu, imunitetas dažniausiai nesusidaro, todėl visada galite vėl susirgti ta pačia liga.

Parengė gyd. Andrius Ruzgys

Atgal

Miežis

Išorinis miežis yra blakstienos folikulo ir greta esančių voko krašto liaukučių pūlingas uždegimas. Jį sukelia bakterijos, vadinamos stafilokokais. Stafilokokai gali patekti iš nosies, kai pasitrynę nosį paliečiame akį. Stafilokokai gali „gyventi“ vokų kraštuose, jei asmuo serga lėtiniu vokų kraštų uždegimu (blefaritu).

Voko krašte iškyla raudonas skausmingas patinęs mazgelis, kuriame po poros dienų susiformuoja geltona viršūnėlė (kaip odos spuogo). Gali ištinti visas vokas, bet ir tada jame galima apčiuoti mazgelį. Po 5-7 dienų miežis pratrūksta voko krašte ir pūliai išteka. Net ir negydomas išorinis miežis regėjimui nekenkia ir praeina be pasekmių. Gydant sausa šiluma bei antibiotikų lašais ar tepalais, praeina greičiau. Retai uždegimas gali išplisti į aplinkinius audinius, pakilti temperatūra. Tada reikia gydyti geriamais ar leidžiamais antibiotikais.

Vidinis miežis
išauga vidinėje voko pusėje. Jis atsiranda, užsikišus meibomo liaukutei ir joje išsivysčius uždegimui. Meibomo liauka gamina riebalus, kurie reikalingi, kad neišdžiūtų ašaros. Vidinis miežis gali praeiti savaime, bet gali tekti jį ir prapjauti bei drenuoti.

Iš pradžių vidinį miežį sunku atskirti nuo šalto miežio (chaliaziono) (žr. „šaltas miežis“).

Patarimai:

1. Jei tik atsiradusį mazgelį pradėsime gydyti sausa šiluma, miežis gali ir neiškilti, „ištirpti“. Paimkite karštą bulvę ar išvirtą kiaušinį, suvyniokite į švaraus audinio skiautę ir priglauskite prie miežio. Laikykite apie 10 min., kartokite 3-4 kartus per dieną. Jei atsiranda pūlinga viršūnėlė, šiluma padeda miežiui greičiau pratrūkti, susilpnina skausmą. Pašildę įlašinkite ar įtepkite gydytojo paskirtą preparatą. Kai miežis pratrūksta, šildyti nebereikia.
2. Jokiu būdu negalima miežio spausti kaip spuogo! Užkratas gali patekti į kraują.
3. Jei pakyla temperatūra, būtinai kreipkitės į gydytoją.
4. Jei vokų kraštai dažnai būna paraudę, su traiškanomis, galbūt jūs sergate lėtiniu blefaritu. Tada miežiai gali kartotis, todėl būtina gydyti blefaritą.

Parengė Dr. Eglė Danielienė

Atgal

Ragenos erozija (paviršiaus žaizda)

Tai ragenos paviršinio sluoksnio epitelio defektas, kuris atsiranda dėl traumos, nudegimo, uždegimo. Rageną galima susižeisti žaislu, medžio šakele, nagu, aštriu metaliniu daiktu ir pan. Labai pavojingi cheminiai nudegimai.

Susižeidus rageną, kamuoja stiprus skausmas, ašarojimas, šviesos baimė. Sunku atsimerkti.

Erozija gydoma ragenos epitelio gijimą skatinančiais lašais, antibiotikais, vyzdžius plečiančiais lašais. Akis uždengiama tvarsčiu. Nuo skausmo galima gerti skausmą slopinančius vaistus.

Galima vietoj tvarsčio kelioms dienoms, kol erozija užgyja, uždėti gydomąjį orui pralaidų kontaktinį lęšį. Tada akį kur kas mažiau skauda. Lašus reikia lašinti lęšio iš akies neišėmus.

Patarimai:

1. Jei susižeidėte akį, nedelsdami vykite į medicinos įstaigą. Žaizda gali negrįžtamai pabloginti regėjimą.
2. Jei į akis pateko chemikalų, reikia juos išplauti vandens srove. Pakiškite akį po čiaupo vandens srove, kuo plačiau išplėskite vokus. Plauti reikia 15 minučių. Galima vandenį pilti iš butelio. Jei mokate, išverskite voką ir išplaukite po juo susikaupusius chemikalus.

Parengė Dr. Eglė Danielienė

Atgal

Refrakcijos ydos

Ryškiai matome tada, kai šviesos spinduliai susikerta tinklainėje. Tai yra normaregystė (emetropija). Akies laužiamoji geba priklauso nuo to, kaip ragena bei lęšiukas laužia spindulius bei nuo akies ašies ilgio.

Refrakcijos yda yra būklė, kai į akį patekę šviesos spinduliai susikerta ne tinklainėje. Tai toliaregystė, trumparegystė ir astigmatizmas. Refrakcijos ydų dydis matuojamas dioptrijomis. Koreguojamos akiniais ir kontaktiniais lęšiais.

Patarimai:

1. Dėl didelių įgimtų refrakcijos ydų gali rastis ambliopija, todėl vaikams beveik visada išrašytus akinius reikia dėvėti nuolat.

2. Akinius dėvinčius vaikus reikia reguliariai tikrinti, nes augant keičiasi akies ilgis, ragenos forma, todėl keičiasi ir refrakcijos ydos.

3. Nepainiokite astigmatizmo su žvairumu. Žvairumas yra akių padėties, o ne laužiamosios gebos pakitimas.

Parengė gyd. Eglė Danielienė

Atgal

Sausų akių sindromas

Akių paviršius turi būti nuolat drėkinamas ašaromis.

Ašaros gaminamos prie akių esančiose ašarų liaukose. Kiekvieną kartą sumirksėjus, ašaros pasklinda akies paviršiumi ir nuteka ašarų kanaliukais į nosį. Ašarų kanaliukai atsiveria vidiniame vokų kampe.
Ašarų plėvelė yra sudaryta iš vandens, baltymų, riebalų, druskų. Ašaros tolygiai padengia akis ir greitai neišgaruoja.

Jeigu trūksta ašarų arba pasikeičia ašarų sudėtis, akys pradeda džiūti, parausta, peršti, tampa jautrios vėjui, ryškesnei šviesai, cheminiams dirgikliams (kosmetikai, dūmams).
Kai kurie pacientai skundžiasi sustriprėjusiu ašarojimu, nes akys stengiasi kompensuoti pasikeitusią ašarų sudėtį ir pradeda išskirti daugiau ašarų, kurios neužsilaiko akyje, o nuteka.

Sausų akių sindromu gali sirgti bet kokio amžiaus žmonės, tačiau dažniau su šia problema susiduria vyresni, nes su amžiumi ašarų gamyba mažėja.
Kiti faktoriai, galintys nulemti akių sausumą, yra kontaktinių lęšių nešiojimas, dulkėta ar prirūkyta patalpa, kai kurie vaistai, hormonų pusiausvyros sutrikimai ar net nėštumas.

Sausų akių sindromas diagnozuojamas iš:

* paciento skundų,
* Širmerio testo, kuris gali parodyti sumažėjusią ašarų gamybą,
* ašarų plėvelės įvertinimo, apžiūrint plyšine lempa.

Gydymas pradedamas dirbtinių ašarų lašais ar tepalais. Rekomenduojama drėkinti aplinką, gerti pakankamai skysčių, vartoti žuvų taukus.
Kai neužtenka dirbtinių ašarų, galima įdėti ašarų kanaliukų taškelių kamštelius.

 

Atgal