Adenovirusinis konjunktyvitas

 

Adenovirusinis konjunktyvitas – dažniausiai pasitaikanti virusinė akių liga

Infekcija perduodama tiesioginio bei netiesioginio kontakto metu (per rankas, rankšluosčius, baseino vandenį), todėl rekomenduojama sergantį žmogų izoliuoti nuo kolektyvo, naudoti individualias higienos priemones. Inkubacinis periodas trunka 5-12 dienų, susirgęs žmogus užkrečiamas ~12 dienų.

Ligos eiga gali būti skirtinga: nuo švelnios iki sunkios uždegiminės reakcijos.

Adenovirusinė infekcija gali pasireikšti kaip:

 

1)    Faringokonjunktyvinė karštinė (sukelia I — VII adenovirusų serologiniai tipai). Dažniau serga vaikai, ypač pavasarį ir vasarą. Procesas gali užsitęsti ir trukti iki 1,5 mėnesio. Inkubacinis periodas — 5-7 dienos. Klinika: staiga pakyla kūno temperatūra, atsiranda faringitas ir kaklo limfadenitas. Konjunktyvitas atsiranda iš pradžių vienoje akyje,  po 2—3 dienų ir antroie. Paburksta vokai, būna ryški junginių hiperemija (ypač apatinio skliauto junginėje). Gali būti tokios šio konjunktyvito formos:

a) Katarinė — ja žmonės serga dažniausiai. Tai lengva forma, išs­kyrų (dažniausiai gleivių) nedaug. Vokai truputį paburkę,  junginė paraudusi. Visiškai ligonis pasveiksta per 10—15 dienų.

b) Plėvinė — pasitaiko retai. Plėvės ( membranos, pseudomembranos) dažniausiai plonos, jas lengva nuvalyti nuo junginės. Junginė, nuėmus plėves, dažniausiai nekraujuoja ir šiek tiek paburkusi.

c) Folikulinė — kremzlės ir skliautų junginėje atsiranda smulkių folikulų. Junginė paraudusi, folikulai užgyja nepalikdami randų.

Komplikacijos — paviršutinis taškinis keratitas — būna retai (~30%).

2)    Epideminis folikulinis keratokonjunktyvitas ( sukelia VIII adenovirusų serologinis tipas). Serga dažniausiai suaugę žmonės. Liga ypač užkrečiama. Šis konjunktyvitas sukelia epidemijas, kurios pastaraisiais metais būna vis dažniau. Ligos pradžia  staigi. Paburksta vokai. Junginė paraudusi, paburkusi, joje atsiranda daug smulkių folikulų, gali atsirasti smulkios kraujosruvos. Formuojasi junginės membranos, sunkiais atvejais formuojasi junginių sąaugos. Sekretas gleivėtas, negausus.  Periferiniai limfmazgiai dažnai padidėję, skausmingi. ~80% ligonių pradeda bijoti šviesos, skundžiasi svetimkūnio akyse jausmu. Šie simptomai rodo, kad yra pažeista ragena, kurioje matyti daug smulkių paviršinių infiltratų (pav.). Jei infiltratai gausūs ir lokalizuojasi ragenos centre, regos aštrumas būna sumažėjęs. Procesas trunka iki 2 mėnesių. Dažniausiai infiltratai rezor­buojasi, regos aštrumas pagerėja, tačiau susiformavę subepiteliniai infiltratai gali išlikti keletą mėnesių ar net metų.
Adenovirusinio konjunktyvito gydymas yra tik simptominis – naudojamos dirbtinės ašaros, be konservantų, šalti kompresai, kraujagysles sutraukiantys  bei antihistamininiai vaistai (šių preparatų skyrimas diskutuotinas). Kartais, esant junginių membranoms ir pseudomembranoms bei subepiteliniams infiltratams, skiriami steroidų lašai. Jų reikėtų vengti, nes jie, nors ir palengvina simptomus, bet prailgina ligos trukmę.

Ypatingai svarbi asmens higiena!

Paruošė gyd. Rasa Šiuipytė

Patarimai silpnaregiams

Patarimai silpnaregiams

 

Geriau matyti gali padėti ne tik įprasti optiniai prietaisai (akiniai, didinamieji stiklai), bet ir kitos paskirties elektroniniai įrenginiai, elektroninių knygų skaityklės bei fototechnika.

 

Fototechnika

Labiausiai tinka skaitmeniniai fotoaparatai, filmavimo kameros ir mobilieji įrenginiai su fotoaparatu (mobilieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai), kuriuose įdiegta optinio priartinimo funkcija (angl. optical zoom). Atkreipkite dėmesį, kad skaitmeninio priartinimo (angl. digital zoom) funkcija naudotis neverta, nes vaizdas nepriartinamas, o tik koreguojamas. Optinio priartinimo funkcija galima pasinaudoti, jei reikia įžiūrėti paveikslėlius arba užrašus, prie kurių neįmanoma priartėti tiek, kad juos būtų galima perskaityti.

Prietaiso objektyvas nukreipiamas į reikiamą objektą, objekto vaizdas priartinamas naudojantis skaitmeninio priartinimo funkcija ir nufotografuojamas. Jeigu jį vis dar sunku įžiūrėti, galima „apkirpti“ nuotraukos kraštus naudojantis prietaise įdiegto nuotraukų redagavimo įrankių rinkinio arba nuotraukų redagavimo programos [crop] funkcija, tada centre esantis objektas tampa geriau matomas.

 

Elektroninių knygų skaityklės

Kitas elektroninis prietaisas, suteikiantis daugiau patogumo skaitant, yra elektroninių knygų skaityklės arba elektroninių knygų skaitymo programos, skirtos mobiliesiems įrenginiams (įprastiems kompiuteriams, planšetiniams kompiuteriams ir išmaniesiems telefonams).

Planšetiniai kompiuteriai ir mobilieji telefonai, net įprasti kompiuteriai elektroninėms knygoms skaityti tinka, ypač tada, kai tekstas ar jo iliustracijos spalvotos, bet svarbiausias jų trūkumas yra šviečiantis ekranas: kad ir kokios aukštos kokybės jis būtų, šviesa vis tiek dirgina akis, ir jos greičiau pavargsta.

O skaityklių ekranams gaminti naudojama elektroninio rašalo [angl. EInk] technologija. Svarbiausias skaityklių trūkumas  – nespalvotas ekranas. Daugumos skaityklių ekranas savaime nešviečia. Skaityti jame rodomą tekstą yra tas pats,, kaip skaityti ant popieriaus arba plastiko atspausdintą tekstą. Skaitymas tokiame ekrane tikrai mažiau vargina akis.

Skaityklės ekrane rodomas tekstas yra aiškus ir ryškus, lengvai įskaitomas. Galima pasirinkti teksto dydį, šriftą, sukeisti fono ir teksto spalvas (pagal numatytuosius nustatymus fonas būna baltas, o tekstas – juodas).

Būtent todėl skaityklėmis rekomenduojama naudotis žmonėms, kurių regėjimas silpnas.

Skaityklėms tinkamų elektroninių knygų įvairiomis kalbomis (taip pat ir lietuviškai), tiek mokamų, tiek nemokamų, galima nesunkiai rasti internete.

Parengė Aušra Patalaitė