Gyslainės apgamas

Gyslainės apgamas

Gyslainės apgamas – tai gėrybinis pigmentuotas darinys gyslainėje (viename iš akies obuolio sieną sudarančių dangalų) sudarytas iš netipiškų ląstelių kaupiančių pigmentą.

Dažnis.  Baltaodžių populiacijoje jis aptinkamas iki 10% gyventojų, vidutiniškai 4.6-7.9% Nuo 2 iki 10% kaukaziečių vyresnių nei 50 metų nustatoma bent vienas gyslainės apgamas. Vaikų apgamai dažniau būna nepigmentuoti, todėl aptinkami rečiau. Taigi, apgamų dažnis didėja su amžiumi, jie dažnesni tarp baltaodžių.

Simptomai.   Dažniausiai gyslainės apgamas nesukelia jokių simptomų, todėl aptinkamas akių patikrinimo metu apžiūrint akių dugną kaip atsitiktinis radinys. Plokščios dėmės mažesnės nei 10mm beveik visada gėrybinės.

Visgi, gyslainės apgamas gali sukelti regėjimo pablogėjimą. Gyslainė yra ta akies obuolio dalis, iš kurios maitinimą gauna kito akies dangalo – tinklainės fotoreceptoriai, kurių dėka matome. Kai virš gyslainės apgamo esantys fotoreceptoriai žūva negaudami maitinimo dėl paties apgamo, tinklainės atšokimo ar skysčio virš apgamo sankaupos, blogėja periferinis matymas (jei apgamas yra toliau nuo centrinio matymo vietos vadinamos geltonąja dėme) ar centrinis matymas (jei pažeidžiami geltonosios dėmės fotoreceptoriai). Kai dėl apgamo iškilumo virš jo esantys fotoreceptoriai pastumiami vienas kito atžvilgiu atsranda metamorfopsijos (daiktai gali būti matomi mažesni, didesni nei yra ar iškreiptos formos).

Gėrybinio apgamo požymiai:

  • Apgamas nedidelis (diametras mažesnis nei 5mm) ir pakilęs nedaug (storis mažesnis nei 1mm).
  • Apgamo ribos aiškios.
  • Dydis stabilus ar didėja labai nežymiai ir lėtai (0,5mm padidėjimas per kelis metus gali būti normalus, su amžiumi susijęs procesas. Tačiau ženklus padidėjimas per 6 mėnesius,- turėtų būti vertinamas kaip ženklas, kad reikia dažnesnių apsilankymų ir papildomų tyrimų).

Gyslainės apgamas gali pakisti į gyslainės melanomą, kuri yra piktybinis procesas. Literatūros duomenimis, suvėžėja 1 iš 4000-5000 apgamų, vidutiniškai 1 iš 8,845 per metus. Su amžiumi rizika apgamui transformuotis į gyslainės melanomą auga ir 80 metų amžiuje siekia 0,78%. Melanomos dažnis yra 6 iš 1 000 000 gyventojų.

Rizikos veiksniai apgamui suvėžėti.

  • Šviesios akys.
  • Šviesi oda, linkusi greitai nudegti saulėje.
  • Daugybiniai ar netipiški apgamai kūno odoje.
  • Ilgas deginimasis saulėje.

 

Požymiai, kuriuos stebint didesnė tikimybė, kad apgamas transformuosis į melanomą:

  • Apgamas iškilęs daugiau nei 2mm.
  • Virš apgamo atsiradusi skysčio sankaupa.
  • Regėjimo sutrikimai.
  • Oranžinio pigmento apgame atsiradimas.
  • Apgamo kraštai išsidėstę 3mm ar arčiau regos nervo disko.
  • Būdingi melanomai požymiai ultragarsinio tyrimo metu.

 

Taktiką, kokių veiksmų imtis nustačius gyslainės apgamą, lemia pastarieji rizikos veiksniai. Jei nestebima nė vieno iš išvardintų požymių, radinys vertinamas kaip apgamas, jo augimo per 5 metus rizika yra 3%. Jei nustatomas 1 požymis augimo rizika 38%, tokiu atveju pacientui kontrolė skiriama dažniau. Nustačius ≥3 požymius, rizika apgamui didėti yra 50%. Tokie dariniai greičiausiai yra mažos melanomas, reikalingas išsamesnis ištyrimas ir sprendimas dėl intervencijos.

Mažesnius nei 2mm apgamus rekomenduojama stebėti (<1mm daryti apgamo nuotrauką, >1mm nuotrauką ir ultragarsinio tyrimą), 2-2,5mm skirti kontrolę dažniau ir spręsti dėl papildomų tyrimų ir intervencijos.

Nustačius gyslainės apgamą be įtartinų požymių pirmus metus skiriama apžiūra 2 kartus, vėliau kasmet, kol apgamas nekinta. Tiems, kuriems nusatomi, 1-2 rizikos veiksniai kontrolė skiriama kas 4-6 mėnesius, nustačius ≥3 rizikos veiksnius rekomenduojamas specialisto ištyrimas tam pritaikytame centre.

Po tinklaine atsirandus skysčio taikomas lazerinis gydymas pašalinant skysčio nuotėkio šaltinį jei apgamas ne geltonojoje dėmėje ar vaisto injekcijos į akies obuolio vidų jei skystis kaupiasi centrinio matymo vietoje.

Prognozė. Apgamas gali augti labia nedaug arba labia lėtai, gali kisti jo spalva – tai su amžiumi susiję pakitimai. Nors apgamas gali suvėžėti, šio proceso rizika labai maža, todėl intervencija profilaktiniais tinkslais netaikoma. Riziką apgamui suvėžėti, mažina akinių nuo saulės nešiojimas.

Paruošė gyd. Justina Ignatavičiūtė