Blefaritas išsamiai

Blefaritai

Įvadas

Blefaritas yra dažna lėtinė uždegiminė vokų krašto liga, kuria gali sirgti ir vaikai, ir suaugusieji. Šiai ligai būdingi paūmėjimo ir remisijos periodai.Nors būklė nėra išgydoma, tačiau yra nemažai priemonių, padedančių kovoti su ligos sukeliamais simptomais.

Anatomiškai skiriami du blefarito tipai- priekinis ir užpakalinis. Esant priekiniam blefaritui, pažeidimas lokalizuojasi ant išorinės (priekinės) voko briaunos, kur tvirtinasi blakstienos. Užpakalinis blefaritas vystosi dėl uždegimo, kuris apima voko kremzlės (Meibomo) liaukų ištekamąsias angas ir lokalizuojasi ties vidine (užpakalinė) voko briauna, kuri liečiasi su akies obuoliu. Užpakalinis blefaritas kartais dar gali būti vadinamas Meibomo liaukų disfunkcija.

Lėtinis blefaritas gali sukelti diskomfortą, šaltų miežių atsikartojimą, junginės/ragenos fliktenas su antrine neovaskuliarizacija (naujų kraujagyslių susidarymu) ir randėjimą. Nors komplikacijos nėra dažnos, bet minėti pokyčiai vaikams gali lemti regos aštrumo sumažėjimą ir sukelti ambliopiją (akies tinginystę).

Kas sukelia blefaritą nėra tiksliai žinoma.

Vokuose gaminami riebalai normaliai kūno temperatūroje turėtų būti skysti. Riebalinės (Meibomo) liaukutės esančios tiek viršutiniame tiek apatiniame voke gamina riebalus, padedančius išsaugoti ašarų plėvelės stabilumą. Blefarito metu riebalai yra tirštesni, nesusimaišo su ašarų plėvele, užkemša liaukutes. Dėl sulėtėjusios riebalų apytakos liaukutėse bakterijų, įprastai gyvenančių riebalinėse liaukutėse, padaugėja. Imuninė sistema sureagavusi į padidėjusį bakterijų skaičių išskiria įvairias medžiagas, sukeliančias uždegimą. Dėl to ir pasireiškia ligos simptomai: vokų krašto paraudimas, akių sausumas, paraudimas.

Gydymas:

  1. Šilti kompresai
  2. Vokų higiena
  3. Antibiotikai (lašais ar tabletėmis)
  4. Vietiniai priešuždegiminiai preparatai

Pirmo pasirinkimo gydymas yra šilti kompresai ir vokų higiena.

Kompresai suskystina Meibomo liaukos sekretą ir pagerina jo nutekėjimą. Esant ūmiam blefaritui, kompresai turėtų būti laikomi 5-10 minučių ir dedami 2-4 kartus per dieną, o tarp paūmėjimų juos galima dėti rečiau. Naudinga po šilto kompreso švelniais sukamaisiais judesiais pamasažuoti akies voko kraštą, ypač jei tai užpakalinis blefaritas.

Gydant blefaritą, svarbu tinkama ir ilgalaikė vokų krašto higiena. Nuo paties voko krašto (ne nuo voko odos) turi būti pašalinamos prilipusios pleiskanos, traiškanos, nuvalomos liaukų žiotys. Valymui naudojamas praskiestas kūdikių šampūnas. Valant voko kraštą, stengtis neliesti akies obuolio.

Kartais skiriami antibiotikų- steroidų tepalai. Gydymo trukmė priklauso nuo ligos sunkumo ir atsako į gydymą.

Geriami antibiotikai neretai skiriami ilgais 2-3 mėnesių kursais, ypač esant Meibomo liaukų disfunkcijai bei nepadedant kitiems gydymo būdams. Suaugusiesiems skiriamas doksiciklinas, tačiau dėl šalutinių poveikių (labiausiai dėl dantų spalvos pasikeitimo) vaikams šių antibiotikų vartojimas yra apribotas. Vaikų amžiuje klinikiniais tyrimais įrodytas eritromicino efektyvumas. Jo naudojimą kartais apriboja tai, jog vaistą reikia skirti kelis kartus per dieną. Suaugusiems azitromicino efektyvumas gydant užpakalinį blefaritą įrodytas daugelio klinikinių tyrimų. Azitromicino ir eritromicinos veikimo mechanizmas toks pat (veikia riebalų liaukų sekreto sudėtį, pasižymi priešuždegiminiu ir antibakteriniu poveikiu). Dėl ilgesnės veikimo trukmės azitromiciną reikia gerti tik vieną kartą per dieną, susidaro šio vaisto didesnė koncentracija audinyje, todėl turi stipresnį antibakterinį veikimą, taip pat turi mažesnį šalutinį poveikį virškinimo traktui. Tetraciklinų grupės preparatai gali sukelti fotosensitizaciją (jautrumą UV spinduliams), virškinimo trakto sutrikimus, vaginitą (makšties uždegimą) ir labai retai azotemiją.

Gliukokortikosteroidų trumpi kursai skiriami esant išreikštai junginės injekcijai, kraštiniam keratitui, fliktenoms. Steroidų lašai ar tepalai skiriami kelis kartus per dieną. Sumažėjus simptomams steroidų skyrimo dažnis sumažinamas. Pakartotinai vėl skiriami paūmėjus simptomams. Ilgalaikis skyrimas dėl šalutinių poveikių (padidėjusio akispūdžio, kataraktos išsivystimo) turėtų būti vengiamas.

 

Parengė gyd. Ernesta Strelkauskaitė

Akių hipertenzija

Akių hipertenzija

  • Normalus akispūdis yra iki 21 mmHg.
  • Akių hipertenzija – tai padidėjęs akispūdis, kuomet sutrinka pusiausvyra tarp intraokulinio skysčio gamybos ir nutekėjimo iš akies.
  •  Pasitaiko 4-10% populiacijos virš 40 metų.
  • Tai ne liga, bet akių būklė, susijusi su didesne rizika susirgti glaukoma.
  • Glaukoma – tai progresuojanti regos nervo liga, kurios metu nyksta tinklainės nervinių skaidulų sluoksnis. Padidėjęs akispūdis – vienas didžiausių rizikos veiksnių glaukomai atsirasti, nors net 15-25 % atvejų glaukoma gali pasireikšti akispūdžiui esant normaliam (žemo/normalaus akispūdžio glaukoma).

 

  • Jei 2 ar daugiau kartų matuojant akispūdį, jis būna aukštesnis nei norma, jums bus atliekami šie papildomi tyrimai:
  1. Matuojamas ragenos storis (kuo ragena storesnė, tuo tikroji akispūdžio reikšmė mažesnė ir atvirkščiai; vidutinis Lietuvos gyventojų ragenos storis yra apie 545 mikrometrų);
  2. Akipločio tyrimas ( šis tyrimas parodo pakitimus, tik kai jau būna pažeista 30% ar daugiau tinklainės nervinių skaidulų);
  3. Akių dugno (regos nervo disko) nuotrauka ir apžiūra plačiu vyzdžiu;

 

  • Gydytojo nuožiūra gali būti paskirti šie papildomi tyrimai:
  1. Gonioskopija (priekinės kameros kampo apžiūra ir įvertinimas – uždaras ar atviras);
  2. OKToptinė koherentinė tomografija (objektyvus tinklainės nervinių skaidulų sluoksnio storio įvertinimas; pakitimai aptinkami labai anksti).

 

  • Jei visi atlikti tyrimai normalūs, diagnozuojama akių hipertenzija.  Šiuo atveju būtinas pastovus sekimas ir tyrimų kartojimas (pagal gydytojo rekomendaciją), siekiant užkirsti kelią, pristabdyti arba laiku pastebėti prasidedančią glaukomą.
  • Kartais, įvertinus jūsų situaciją, skiriamas gydymas akispūdį mažinančiais vaistais. Tyrimais įrodyta, jog tikimybė susirgti glaukoma per 5 metus sumažėja net 60%.
  • Rizikos faktoriai glaukomai vystytis yra paveldimumas (10 kartų didesnė rizika, jei glaukoma serga artimi giminaičiai), padidėjęs kraujo spaudimas, trumparegystė, amžius.

 

Parengė gyd. Rasa Strupaitė

Amžinė eksudacinė geltonosios dėmės degeneracija

EKSUDACINĖ („ŠLAPIOJI“) AMŽINĖ GELTONOSIOS DĖMĖS DEGENERACIJA (EAGDD)

Tai lėtinė akių liga, kuri sukelia matymo pablogėjimą centrinėje regimojo lauko dalyje. Eksudacinei makulos (arba geltonosios dėmės) degeneracijai būdingas paburkimas, atsiradęs dėl kraujagyslių pralaidumo centrinėje tinklainės dalyje.

EAGDD yra viena iš dviejų amžinės makulos degeneracijos formų (yra sausoji ir „šlapioji“ forma). Liga dažniausiai prasideda kaip sausoji forma vyresniame kaip 50m amžiuje. Dar nėra tiksliai žinoma, kas sukelia EAGDD atsiradimą.

„Šlapioji“ ligos forma gali vystytis dviem keliais:

  • Atsirandant gyslainės naujadarinėms kraujagyslėms, kurios dėl pakitusių sienelių praleidžia jomis tekantį kraują ir jį sudarantį skystį į aplinkinius audinius, t.y. tarp gyslainės ir tinklainės. Šis ligos tipas vadinamas gyslainės neovaskuliarizacija.
  • Kaupiantis skysčiui tarp gyslainės ir plono tinklainės sluoksnio, vadinamo pigmentiniu epiteliu. Šis ligos tipas vadinamas pigmentinio tinklainės epitelio atšoka.

Rizikos veiksniai: vyresnis amžius, baltoji rasė, moteriška lytis, rūkymas, nutukimas, padidėjęs arterinis kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, netinkama mityba (nepakanka vaisių ir daržovių),  I eilės giminaičiai, sergantys  šia liga.

Kada kreiptis į gydytoją oftalmologą?

  • Jei atsirado matymo pakitimų centriniame jūsų regėjimo lauke (atsirado dėmė prieš akį ar vaizdo kreivumas)
  • Jei pastebėjote, jog tapo sunkiau įžiūrėti spalvas ar smulkias detales

Diagnostiniai testai: Amslerio tinklelis– įvertinti centrinio matymo pakitimus, akių dugno apžiūra ir fotografija išplėtus vyzdžius, optinė koherentinė tomografija– neinvazinis tyrimas, leižiantis nustatyti pakitimus tinklainėje, angiograma– įvertinti akių dugno kraujagysles suleidus specialios kontrastinės medžiagos į veną.

Gydymas ir medikamentai

Eksudacinės makulos degeneracijos gydymo tikslas- sustabdyti ligos progresavimą.

Patariama vartoti maisto papildus su liuteinu, sveikai maitintis.

Gydoma vaistais, stabdančiais naujadarinių kraujagyslių susidarymą.  Tai kraujagyslių endotelio augimo faktoriaus inhibitoriai. Lietuvoje yra registruoti 2 tokie medikamentai: Bevacizumabas (Lucentis) ir Ranibizumabas (Avastinas). Gydoma leidžiant šiuos vaistus į akies obuolio vidų (stiklakūnį).

Laiku diagnozavus ir pradėjus gydyti eksudacinę amžinę makulos degeneraciją, gali būti sustabdomas matymo blogėjimo progresavimas bei, kai kuriais atvejais, pasiekiamas matymo pagerėjimas.

Parengė gyd. Regina Liutvinaitė