Pseudofakinė cistinė makulos edema (PCME), kitaip dar vadinama Irvine-Gass sindromu, yra viena dažniausių matymo pablogėjimo priežasčių po kataraktos operacijos. Tai yra cistinis geltonosios dėmės paburkimas, kuris iškreipia tinklainės kontūrą, o tai ir lemia matymo pablogėjimą. Šios komplikacijos dažnumas yra nuo 0,10 % iki 2,35%.

Etiologija

PCME etiologija yra daugiafaktorinė, tačiau vienas pagrindinių tai lemiančių veiksnių yra po chirurginės intervencijos susidarę uždegiminiai mediatoriai, kurie kaupiasi akies skystyje, sutrikdo kraujo-stiklakūnio bei kraujo-tinklainės barjerus, o dėl šių priežasčių padidėja kraujagyslių pralaidumas ir tokiu būdu skystis kaupiasi tinklainės geltonojoje dėmėje ir lemia matymo pablogėjimą.

Klinikiniai požymiai bei rizikos faktoriai

PCME reikia įtarti tuomet, kai po kataraktos operacijos iš pradžių matymas būna geras, o tuomet po kelių dienų staiga pablogėja. Padidėjusią riziką šiai būklei lemia komplikuota operacijos eiga, cukrinis diabetas, pooperacinis uveitas (akies kraujagyslinio dangalo uždegimas) ar prieš tai buvusi cistinė makulos edema.

Diagnostiniai tyrimai

PCME nustatoma šiais būdais:

• Akies dugno apžiūra plyšine lempa ir akies dugno fotografavimas.
• Amslerio tinklelis – įvertinti centrinio matymo pakitimus (pastebimos nelygios, banguotos, iškreiptos linijos ar dėmės).
• Optinė koherentinė tomografija (OKT) – neinvazinis tyrimas, leidžiantis nustatyti pakitimus tinklainėje (galima diagnozuoti pakitimus, kurie apžiūrint akies dugną plyšine lempa sunkiai pastebimi. OKT yra patogus ir informatyvus tyrimo būdas sekant ligos eigą).

Profilaktika

Siekiant apsisaugoti nuo PCME, gali būti taikoma profilaktika – rekomenduojama į operuotą akį lašinti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU) vidutiniškai 6 savaites. Ši profilaktikos priemonė dažniau taikoma pacientams, esantiems rizikos grupėje.

Gydymas

Ši būklė yra gydoma vietiniais steroidų bei NVNU akių lašais ir paprastai praeina per 4-6 savaites (kontrolinio vizito metu pakartotinai daromas OKT tyrimas ir objektyviai vertinama būklė dinamikoje). Jei per šį laiką edema išlieka, svarstomi kiti gydymo būdai (steroidai leidžiami į periokulinę sritį kartu pratęsiant vietinį gydymą lašais) ir tuomet vėl po 4-6 savaičių tikrinama paciento būklė.

Parengė gyd. Akvilė Skurkaitė

Alerginis sezoninis konjunktyvitas dažniausia pasireiškia augalams žydint.

Akių alergijos simptomus dažniausiai sukelia žiedadulkės.

Svarbu išsiaiškinti alergijos priežastis, vengti alergenų, o esant simptomams akių lašai bei kiti medikamentai gali sukelti palengvėjimą.

KAS SUKELIA AKIŲ ALERGIJĄ?

Alergiško žmogaus kūnas reaguoja į viską, kas iš tiesų nėra kenksminga, pvz: žiedadulkes, pelėsį, dulkių erkutes ir kt.

Alerginės reakcijos metu išsiskiria histaminu vadinama medžiaga, kuri skatina paburkimą bei sukelia uždegiminę reakciją. Akių junginių kraujagyslės paburksta, todėl akys parausta, ašaroja bei niežti.

JŪS GALITE BŪTI ALERGIŠKAS:

• Pievų, gėlių, medžių žiedadulkėms

KAS TURI RIZIKĄ SUSIRGTI SEZONINIU ALERGINIU KONJUNKTYVITU?

Pasireiškia 30% suaugusiųjų bei 40% vaikų.

Gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, dažniau vaikystėje.

KOKIE SIMPTOMAI?

• Akių niežulys
• Paraudusios, sudirgusios akys
• Ašarojimas
• Patinę akių vokai
• Skausmas, deginimo jausmas
• Padidėjęs akių jautrumas šviesai

Dažnai greta pasireiškia sloga bei čiaudulys.

KAIP GALIME SAU PADĖTI NAMUOSE?

Geriausia taikyti prevencinę strategiją:

1. Vengti atidarinėti langus esant žydėjimo sezonui

2. Reguliariai namuose šalinti dulkes

3. Naudoti namų oro gryninimo įrenginius
   

4. Grįžus iš lauko nusiprausti veidą

Simptomus palengvina vėsūs kompresai ant užmerktų akių. Taip pat reikėtų vengti trinti akis.

KAIP GYDOMAS ALERGINIS KONJUNKTYVITAS?

• Nustatomas ir šalinamas alergenas
• Šaltais akių kompresais: pvz. ledukais
• Bekonservantėmis dirbtinėmis ašaromis (geriausia vėsiomis palaikius šaldytuve)
• Esant vidutinio sunkumo formai, tik pasitarus su gydytoju: putliųjų ląstelių stabilizatoriais (Pvz.: „Lecrolyn“), vietiniais antihistamininiais lašais (Pvz.: „Allergodil“), dvigubo poveikio lašais (Pvz.„Olopatadine“), geriamais antihistamininiais vaistais
• Esant sunkiai formai tik pasitarus su gydytoju: vietiniais steroidų lašais (Pvz.: „Lotemax“, „Flarex“ ir kt.)

Jums tinkamiausią medikamentinį gydymą paskirs jūsų akių gydytojas įvertinęs akių būklę.

KOKIA YRA ILGALAIKĖ PERSPEKTYVA?

Skyrus adekvatų gydymą galima sumažinti ar numalšinti simptomus. Tačiau nepašalinus alergenų ir jiems vėl atsiradus tikėtinas panašių simptomų pasikartojimas.

Parengė gyd. Giedrė Milkintaitė

Atgal

Milijonai žmonių visame pasaulyje sėkmingai nešioja kontaktinius lęšius, tačiau lęšių nešiojimo taisyklių nesilaikymas gali sukelti infekcines ir neinfekcines komplikacijas nuo diskomforto jausmo iki regėjimo praradimo.

Galimos komplikacijos

Neinfekcinės kilmės:

• Akių sausumo sindromas;
• Mechaniniai ragenos epitelio ( paviršiniai ) pažeidimai /nubrozdinimai;
• Deguonies trūkumo sukelti pakitimai – naujadarinės kraujagyslės ragenoje, ragenos paburkimas;
• Toksiniu medžiagų ar imuninių reakcijų sukeltas ragenos ir junginės uždegimas;
• Gigantinių ląstelių papilitas;
• Pojungio kraujosruva.

Infekcinės kilmės:

• Mikrobinis ragenos uždegimas ( bakterinis, akantamoebinis ar grybelinis ) – viena rimtesnių komplikacijų, kuri gali baigtis:
• Aklumu arba ragenos transplantacija;
• Ragenos opa, kuri gali prakiurti;
• Po gydymo gali išlikti ragenos randai, drumstys, kurie trukdo regėjimui.

Laimei, rimtos komplikacijos, parodytos paveiksle, retos.

Nešiojant kontaktinius lęšius:

• Privaloma laikytis kontaktinių lęšių nešiojimo ir priežiūros taisyklių;
• Nemiegoti su kontaktiniais lęšiais ( tik išskirtiniais atvejais ir tik su specialios rūšies lęšiais );
• Laiku keisti daugkartinius lęšius, vienkartinių lęšių nenešioti ilgiau nei vieną dieną;
• Nesimaudyti ežere, baseine ir neiti į pirtį su kontaktiniais lęšiais ( arba užsidėti vienkartinius lęšius, o po to iš karto išimti ir išmesti )

Lęšių negalima dėti ant nesveikos akies. Kontaktinių lęšių nedėti ar nedelsiant išimti jeigu:

• Neryškus matymas, „rūkas“ prieš akį;
• Akis raudona;
• Akį skauda ( svetimkūnio pojūtis, perštėjimas, graužimas, ašarojimas );
• Akis traiškanoja, yra gleivingų ar pūlingų išskyrų.

• Būtina turėti akinius tam, kad nedėtumėte lęšio į nesveiką akį.

Parengė gyd. Anželika Makouskaja

Gyslainės apgamas

Gyslainės apgamas – tai gėrybinis pigmentuotas darinys gyslainėje (viename iš akies obuolio sieną sudarančių dangalų) sudarytas iš netipiškų ląstelių kaupiančių pigmentą.

Dažnis.  Baltaodžių populiacijoje jis aptinkamas iki 10% gyventojų, vidutiniškai 4.6-7.9% Nuo 2 iki 10% kaukaziečių vyresnių nei 50 metų nustatoma bent vienas gyslainės apgamas. Vaikų apgamai dažniau būna nepigmentuoti, todėl aptinkami rečiau. Taigi, apgamų dažnis didėja su amžiumi, jie dažnesni tarp baltaodžių.

Simptomai.   Dažniausiai gyslainės apgamas nesukelia jokių simptomų, todėl aptinkamas akių patikrinimo metu apžiūrint akių dugną kaip atsitiktinis radinys. Plokščios dėmės mažesnės nei 10mm beveik visada gėrybinės.

Visgi, gyslainės apgamas gali sukelti regėjimo pablogėjimą. Gyslainė yra ta akies obuolio dalis, iš kurios maitinimą gauna kito akies dangalo – tinklainės fotoreceptoriai, kurių dėka matome. Kai virš gyslainės apgamo esantys fotoreceptoriai žūva negaudami maitinimo dėl paties apgamo, tinklainės atšokimo ar skysčio virš apgamo sankaupos, blogėja periferinis matymas (jei apgamas yra toliau nuo centrinio matymo vietos vadinamos geltonąja dėme) ar centrinis matymas (jei pažeidžiami geltonosios dėmės fotoreceptoriai). Kai dėl apgamo iškilumo virš jo esantys fotoreceptoriai pastumiami vienas kito atžvilgiu atsranda metamorfopsijos (daiktai gali būti matomi mažesni, didesni nei yra ar iškreiptos formos).

Gėrybinio apgamo požymiai:

• Apgamas nedidelis (diametras mažesnis nei 5mm) ir pakilęs nedaug (storis mažesnis nei 1mm).
• Apgamo ribos aiškios.
• Dydis stabilus ar didėja labai nežymiai ir lėtai (0,5mm padidėjimas per kelis metus gali būti normalus, su amžiumi susijęs procesas. Tačiau ženklus padidėjimas per 6 mėnesius,- turėtų būti vertinamas kaip ženklas, kad reikia dažnesnių apsilankymų ir papildomų tyrimų).

Gyslainės apgamas gali pakisti į gyslainės melanomą, kuri yra piktybinis procesas. Literatūros duomenimis, suvėžėja 1 iš 4000-5000 apgamų, vidutiniškai 1 iš 8,845 per metus. Su amžiumi rizika apgamui transformuotis į gyslainės melanomą auga ir 80 metų amžiuje siekia 0,78%. Melanomos dažnis yra 6 iš 1 000 000 gyventojų.

Rizikos veiksniai apgamui suvėžėti.

• Šviesios akys.
• Šviesi oda, linkusi greitai nudegti saulėje.
• Daugybiniai ar netipiški apgamai kūno odoje.
• Ilgas deginimasis saulėje.

Požymiai, kuriuos stebint didesnė tikimybė, kad apgamas transformuosis į melanomą:

• Apgamas iškilęs daugiau nei 2mm.
• Virš apgamo atsiradusi skysčio sankaupa.
• Regėjimo sutrikimai.
• Oranžinio pigmento apgame atsiradimas.
• Apgamo kraštai išsidėstę 3mm ar arčiau regos nervo disko.
• Būdingi melanomai požymiai ultragarsinio tyrimo metu.

Taktiką, kokių veiksmų imtis nustačius gyslainės apgamą, lemia pastarieji rizikos veiksniai. Jei nestebima nė vieno iš išvardintų požymių, radinys vertinamas kaip apgamas, jo augimo per 5 metus rizika yra 3%. Jei nustatomas 1 požymis augimo rizika 38%, tokiu atveju pacientui kontrolė skiriama dažniau. Nustačius ≥3 požymius, rizika apgamui didėti yra 50%. Tokie dariniai greičiausiai yra mažos melanomas, reikalingas išsamesnis ištyrimas ir sprendimas dėl intervencijos.

Mažesnius nei 2mm apgamus rekomenduojama stebėti (<1mm daryti apgamo nuotrauką, >1mm nuotrauką ir ultragarsinio tyrimą), 2-2,5mm skirti kontrolę dažniau ir spręsti dėl papildomų tyrimų ir intervencijos.

Nustačius gyslainės apgamą be įtartinų požymių pirmus metus skiriama apžiūra 2 kartus, vėliau kasmet, kol apgamas nekinta. Tiems, kuriems nusatomi, 1-2 rizikos veiksniai kontrolė skiriama kas 4-6 mėnesius, nustačius ≥3 rizikos veiksnius rekomenduojamas specialisto ištyrimas tam pritaikytame centre.

Po tinklaine atsirandus skysčio taikomas lazerinis gydymas pašalinant skysčio nuotėkio šaltinį jei apgamas ne geltonojoje dėmėje ar vaisto injekcijos į akies obuolio vidų jei skystis kaupiasi centrinio matymo vietoje.

Prognozė. Apgamas gali augti labia nedaug arba labia lėtai, gali kisti jo spalva – tai su amžiumi susiję pakitimai. Nors apgamas gali suvėžėti, šio proceso rizika labai maža, todėl intervencija profilaktiniais tinkslais netaikoma. Riziką apgamui suvėžėti, mažina akinių nuo saulės nešiojimas.

Paruošė gyd. Justina Ignatavičiūtė

Kūdikių ezotropija

Kas tai?

• Kūdikių ezotropija (žvairos akies nukrypimas į nosies pusę) yra neaiškios kilmės žvairumas išsivystęs iki 6 mėn. amžiaus kitais atžvilgiais sveikam kūdikiui su nedidele toliaregyste ir nesant akies judesių ribotumo.
• Kūdikių ezotropijos priežastis iki galo nėra aiški, tačiau stebimas stiprus genetinis polinkis, jei giminėje buvo žvairuojančių.

Kas būdinga?

• Žvairumo atsiradimo laikas dažniausiai tarp 2 ir 4 mėnesio.
• Šio žvairumo kampas (kaip smarkiai akis nukrypsta) paprastai yra didelis.
• Vaikučiai dažniausiai pasižymi ir nedidele, jų amžiui normalia, toliaregyste (+1- +2D), galimos ir kitos ydos: trumparegystė arba astigmatizmas.
• Tokiems vaikams būdingas žvairavimas į viršų lydimas drauginės akies judesio žemyn, kuris gali pasirodyti kartu su ezotropija ar vėliau.
• Iki 3 metų amžiaus 80 proc. tokių vaikučių pasireiškia ryškus vienos akies žvairavimas į viršų, kai kita akis žvelgia tiesiai.

Kokia eiga?

• Iki 2 mėn amžiaus kūdikis negeba sulieti kiekviena iš akių matomų vaizdų į vieną ir nemato stereo (3D) vaizdo. Sveikam kūdikiui ši funkcija sparčiai vystosi 3-5 mėn amžiuje ir suaugusio žmogaus lygį pasiekia 6-7 mėn amžiuje. Tokiam matymui formuotis būtinas normalus vienlaikis matymas abiem akimis. Žvairuojantys 3D vaizdo nemato.
• Nuolat nukrypstant vienai akiai gali vystytis jos ambliopija (tinginystė) – akis ima matyti blogiau nei sveikoji.
• Aprašytas ir lėtesnis kūdikių su ezotropija psichomotorinis vystymasis, kuris spartėja žvairumą ištaisius. Dėl šių priežasčių ankstyvas gydymas toks svarbus.

Ką daryti?

• Ypač svarbu refrakcijos ydos (toliaregystės, trumparegystės ar astigmatizmo) korekcija akiniais, kuri gali būti reikalinga ir po operacinio gydymo.
• Rekomenduojamas operacinis gydymas ankstyvame periode (operuojama iki 2 metų amžiuje). Laiku atlikus operaciją, susiformavęs abiakis matymas padeda akis ir toliau palaikyti taisyklingoje padėtyje ir mažina pakartotinės operacijos tikimybę. Deja, normalus 3D matymas pasiekiamas retai.

Ko tikėtis?

• Tik labai nedidelė vaikų su ezotropija dalis gimsta žvairi, todėl anksti pradėjus gydyti galima tikėtis geresnio subalansuoto matymo abiem akimis. Įdomu, kad 50 proc. naujagimių žvairuoja į nosies pusę, bet tik vienam iš 1024 šis žvairumas išlieka ir 3 mėn. amžiuje.
• Nešiojant akinius 50 proc. vaikų žvairumas išnyksta. 20 proc. vaikučių, kurie nustoja žvairuoti pritaikius akinius po kiek laiko vėl sužvairuoja, tada reikalingas operacinis gydymas. Akinių nešiojimas gali sumažinti operacijos apimtį (vietoje 3 raumenų gali būti operuojami 2). Taip pat toliaregystės korekcija labai svarbi siekiant išlaikyti pasiektus operacija rezultatus.
• Po operacijos svarbūs dažni kontroliniai vizitai pas gydytoją. Galimas žvairavimas į išorę. Galimas ir žvairavimo atkrytis. Tikimybė jam atsirasti didėja jei: operacinis gydymas atidėliojamas, nekoreguojama toliaregystė, vaikas neturi susiformavusio stereo matymo ar jis susiformavęs silpnai. Pakartotinės chirurgijos reikia 1/3 vaikų, dažniausiai todėl, kad kiek vyresniame amžiuje pasireiškia aukščiau aprašyti ezotropiją lydintys žvairumo į viršų tipai.

Parengė gyd. Justina Ignatavičiūtė

2016 m. gegužės 29 d.

Prizminiai akiniai naudojami, kai dvejinasi. Kartais skiriame prizminius akinius, kai tikimės, kad „sustūmus“ vaizdus, vystysis abiakis regėjimas. Taip pat prizmės padeda neprarasti abiakio regėjimo, jei po žvairumo operacijos lieka nedidelis žvairumo kampas.

Akinius su prizmėmis galima pagaminti taip:

• Nestiprios prizmės gali būti ištekinamos akinių lęšiuose (integruotos).
• Gali būti naudojamos Frenelio (Fresnel) prilipinamos prizmės.
• Prizminis efektas gaunamas, decentruojant akinių lęšius (tik didelėms dioptrijoms).

Frenelio prizmė – tai plona (maždaug 1 mm storio) prilipinama prie akinių lęšių plėvelė iš polivinilchlorido. Mažų prizmių grupelės sudėtos taip, kad sukurtų didelės prizmės poveikį.

Frenelio prizmių pranašumai

Frenelio prizmių trūkumai

Lengva, plona, lanksti. Gali būti išpjaustyta įvairios formos. Gali būti taikoma jau ant esamų akinių. Greitas taikymas (nereikia ilgai laukti, kol pagamins specialius prizminius akinius). Gali būti lengvai nuimama, nekeičiant akinių (kai nebereikia prizminės korekcijos, o esamos akinių lęšių dioptrijos dar tinkamos). Prizmes galima pakeisti, nekeičiant akinių lęšių stiprumo. Prizmę galima lipinti sektoriuose, pvz., tik artumui. Galimos didelės dioptrijos

Mažina regos aštrumą (apie 1 eilutę kas 5Δ) ir blogina kontrastą Kosmetiškai labiau pastebima Sunkiau valyti (prižiūrėti) – daug mažų griovelių Gali būti antrinis vaizdas ryškioje šviesoje dėl atspindžių, gali būti spalvinės aberacijos – balta šviesa skaidoma į vaivorykštę (kad atspindžių būtų mažiau, galima lęšius šiek tiek tonuoti) Labiau iškraipo vaizdą, nei integruojamos į lęšį Kartais atsiranda oro burbuliukų tarp prizmės ir akinių lęšių (juos lengva pašalinti).

Kaip Frenelio prizmes prilipinti prie akinių lęšių? Reikia apibrėžti ir apkirpti 1 mm mažesnę, nei akinių lęšis, panardinti į vandenį apkirptas Frenelio prizmes, o akinių lęšį nuvalyti su spirituotomis servetėlėmis; prilipinti Freznelio prizmes ant akinių lęšių nuo centro link krašto išspaudžiant orą; palaikyti prispaudus kelias minutes, kad tvirtai priliptų.

Integruotos prizmės – tai prizmės ištekinamos akinių lęšiuose.

Integruotų prizmių pranašumai	Integruotų prizmių trūkumai
Geresnis regos aštrumas. Mažiau iškraipo vaizdą nei Frenelio prizmės. Lengviau prižiūrėti. Gražiau atrodo (jei prizmė silpna, iš pažiūros nesiskiria nuo „paprastų“ akinių)	Akinių lęšiai sunkesni. Didelės prizmės atrodo negražiai, akinių lęšiai atrodo stori (pagrindas yra daug storesnis nei viršūnė). Neįmanoma pagaminti didelių prizminių dioptrijų.

Regėjimo ryškumas su prizmėmis gali būti prastesnis, prie jų reikia įprasti, tačiau prizmės padeda „suvesti” susidvejinusius vaizdus į vieną. Nusiėmus akinius, deja, dvejinasi.

Parengė gyd. Dovilė Pranytė

Tai dažnas regėjimo sutrikimas, kuriam būdingas neryškus regėjimas tiek iš arti, tiek iš tolo. Nekoreguotas atsigmatizmas gali sukelti akių diskomfortą, nuovargį ar net galvos skausmą.

Astigmatizmas dažniausiai diagnozuojamas kartu su trumparegyste arba toliaregyste.

Astigmatizmas atsiranda dėl įgimtos netaisyklingos ragenos arba lęšiuko formos, tačiau gali atsirasti ir po akių traumų bei operacijų, kai pakinta akies paviršiaus lygumas. Dėl to šviesos spinduliai lūžta netaisyklingai ir susikerta netipinėje akies vietoje.

Kaip galima koreguoti astigmatizmą?

• akiniais (cilindriniais lęšiais). Tai pirmo pasirinkimo korekcijos metodas
• minkštaisiais ir kietaisiais kontaktiniais lęšiais
• ortokeratologija (lęšiais, kurie palaipsniui keičia ragenos gaubtumą)
• chirurginiu būdu implantuojant torinį dirbtinį lęšiuką arba lazeriu pakeičiant ragenos formą

Kaip priprasti prie astigmatizmą koreguojančių akinių?

Cilindriniai akinių lęšiai keičia gylio suvokimą, tiesios linijos gali atrodyti gaubtos. Toks vaizdo iškraipymas sumažėja kelias dienas panešiojus akinius, kai akys išmoksta dirbti su naujais akiniais ir smegenys „pripranta” prie naujo vaizdo. Kuo vyresniam žmogui skiriami cilindriniai stiklai, tuo sunkiau prie tokių akinių priprantama.

Vaikų astigmatizmas

Vaikams augant astigmatizmas gali tiek sumažėti, tiek padidėti. Jeigu gydytojas paskiria astigmatizmą koreguojančius akinius, juos reikia nešioti nuolat tam, kad tinkamai formuotųsi vaiko regėjimas. Be to, cilindriniai akiniai yra vienas iš ambliopijos profilaktikos būdų. Svarbu suprasti, kad akiniai astigmatizmo nepašalina, o tik koreguoja matymo sutrikimą, nes akiniai nekeičia ragenos formos.

Paruošė gyd. Inesa Skvarciany

Tai pasikartojantis žaizdelių atsiradimas ragenoje po buvusios traumos (pvz.: ragenos pažeidimo augalo šaka, įbrėžimo nagu, svetimkūnio patekimo, kontaktinių lęšių nešiojimo ir kt.).

Ragena – tai daugiasluoksnė skaidri išorinio akies dangalo dalis. Kai pažeidžiamas paviršinis epitelinių ląstelių sluoksnis, žaizda sugyja greitai. Tačiau pažeidimui esant giliau, suardomos tvirtos jungtys tarp ląstelių ir ragenoje atsiranda žaizdelės, sukeliančios pasikartojančius ligos simptomus. Svarbu žinoti, kad tvirtoms jungtims tarp ląstelių atsistatyti prireikia 8-12 savaičių, o gyjant ragenoje gali likti randeliai.

Skundai:

• Ūmus skausmas
• Pablogėjęs matymas
• Ašarojimas
• Šviesos baimė
• Svetimkūnio jausmas
• Paraudimas

Priepuoliai vargina ryte atsimerkus arba miegant 2-4 val. nakties (greitų akių judesių metu), nes esant nepakankamai drėgnam akies paviršiui vokai tarsi „nuplėšia“ dar nepilnai sugijusias ragenos ląsteles. Tai nulemia naujų žaizdelių atsiradimą. Priepuoliai kartojasi.

Į gydytoją reikia kreiptis atsiradus bent vienam iš paminėtų simptomų.

Gydymas (skiria TIK gydytojas!)

Konservatyvus:

• Antibiotikų lašai, tepalai
• Drėkinantys lašai, geliai, tepalai
• Steroidų lašai
• Hiperosmotiniai preparatai (hipertoninis NaCl 5% tepalas, lašai)
• Gydomieji kontaktiniai lęšiai

Chirurginis:

• Taikomas tuomet, kai neefektyvus konservatyvus gydymas
• Tikslas – pašalinti pažeistas ragenos ląsteles ir taip leisti susiformuoti naujoms
• Gydymas galimas ir lazeriu

Paruošė gyd. Inesa Skvarciany

Atgal

Blefaritai

Įvadas

Blefaritas yra dažna lėtinė uždegiminė vokų krašto liga, kuria gali sirgti ir vaikai, ir suaugusieji. Šiai ligai būdingi paūmėjimo ir remisijos periodai.Nors būklė nėra išgydoma, tačiau yra nemažai priemonių, padedančių kovoti su ligos sukeliamais simptomais.

Anatomiškai skiriami du blefarito tipai- priekinis ir užpakalinis. Esant priekiniam blefaritui, pažeidimas lokalizuojasi ant išorinės (priekinės) voko briaunos, kur tvirtinasi blakstienos. Užpakalinis blefaritas vystosi dėl uždegimo, kuris apima voko kremzlės (Meibomo) liaukų ištekamąsias angas ir lokalizuojasi ties vidine (užpakalinė) voko briauna, kuri liečiasi su akies obuoliu. Užpakalinis blefaritas kartais dar gali būti vadinamas Meibomo liaukų disfunkcija.

Lėtinis blefaritas gali sukelti diskomfortą, šaltų miežių atsikartojimą, junginės/ragenos fliktenas su antrine neovaskuliarizacija (naujų kraujagyslių susidarymu) ir randėjimą. Nors komplikacijos nėra dažnos, bet minėti pokyčiai vaikams gali lemti regos aštrumo sumažėjimą ir sukelti ambliopiją (akies tinginystę).

Kas sukelia blefaritą nėra tiksliai žinoma.

Vokuose gaminami riebalai normaliai kūno temperatūroje turėtų būti skysti. Riebalinės (Meibomo) liaukutės esančios tiek viršutiniame tiek apatiniame voke gamina riebalus, padedančius išsaugoti ašarų plėvelės stabilumą. Blefarito metu riebalai yra tirštesni, nesusimaišo su ašarų plėvele, užkemša liaukutes. Dėl sulėtėjusios riebalų apytakos liaukutėse bakterijų, įprastai gyvenančių riebalinėse liaukutėse, padaugėja. Imuninė sistema sureagavusi į padidėjusį bakterijų skaičių išskiria įvairias medžiagas, sukeliančias uždegimą. Dėl to ir pasireiškia ligos simptomai: vokų krašto paraudimas, akių sausumas, paraudimas.

Gydymas:

1. Šilti kompresai
2. Vokų higiena
3. Antibiotikai (lašais ar tabletėmis)
4. Vietiniai priešuždegiminiai preparatai

Pirmo pasirinkimo gydymas yra šilti kompresai ir vokų higiena.

Kompresai suskystina Meibomo liaukos sekretą ir pagerina jo nutekėjimą. Esant ūmiam blefaritui, kompresai turėtų būti laikomi 5-10 minučių ir dedami 2-4 kartus per dieną, o tarp paūmėjimų juos galima dėti rečiau. Naudinga po šilto kompreso švelniais sukamaisiais judesiais pamasažuoti akies voko kraštą, ypač jei tai užpakalinis blefaritas.

Gydant blefaritą, svarbu tinkama ir ilgalaikė vokų krašto higiena. Nuo paties voko krašto (ne nuo voko odos) turi būti pašalinamos prilipusios pleiskanos, traiškanos, nuvalomos liaukų žiotys. Valymui naudojamas praskiestas kūdikių šampūnas. Valant voko kraštą, stengtis neliesti akies obuolio.

Kartais skiriami antibiotikų- steroidų tepalai. Gydymo trukmė priklauso nuo ligos sunkumo ir atsako į gydymą.

Geriami antibiotikai neretai skiriami ilgais 2-3 mėnesių kursais, ypač esant Meibomo liaukų disfunkcijai bei nepadedant kitiems gydymo būdams. Suaugusiesiems skiriamas doksiciklinas, tačiau dėl šalutinių poveikių (labiausiai dėl dantų spalvos pasikeitimo) vaikams šių antibiotikų vartojimas yra apribotas. Vaikų amžiuje klinikiniais tyrimais įrodytas eritromicino efektyvumas. Jo naudojimą kartais apriboja tai, jog vaistą reikia skirti kelis kartus per dieną. Suaugusiems azitromicino efektyvumas gydant užpakalinį blefaritą įrodytas daugelio klinikinių tyrimų. Azitromicino ir eritromicinos veikimo mechanizmas toks pat (veikia riebalų liaukų sekreto sudėtį, pasižymi priešuždegiminiu ir antibakteriniu poveikiu). Dėl ilgesnės veikimo trukmės azitromiciną reikia gerti tik vieną kartą per dieną, susidaro šio vaisto didesnė koncentracija audinyje, todėl turi stipresnį antibakterinį veikimą, taip pat turi mažesnį šalutinį poveikį virškinimo traktui. Tetraciklinų grupės preparatai gali sukelti fotosensitizaciją (jautrumą UV spinduliams), virškinimo trakto sutrikimus, vaginitą (makšties uždegimą) ir labai retai azotemiją.

Gliukokortikosteroidų trumpi kursai skiriami esant išreikštai junginės injekcijai, kraštiniam keratitui, fliktenoms. Steroidų lašai ar tepalai skiriami kelis kartus per dieną. Sumažėjus simptomams steroidų skyrimo dažnis sumažinamas. Pakartotinai vėl skiriami paūmėjus simptomams. Ilgalaikis skyrimas dėl šalutinių poveikių (padidėjusio akispūdžio, kataraktos išsivystimo) turėtų būti vengiamas.

Parengė gyd. Ernesta Strelkauskaitė