Gyslainės apgamas

Gyslainės apgamas – tai gėrybinis pigmentuotas darinys gyslainėje (viename iš akies obuolio sieną sudarančių dangalų) sudarytas iš netipiškų ląstelių kaupiančių pigmentą.

Dažnis.  Baltaodžių populiacijoje jis aptinkamas iki 10% gyventojų, vidutiniškai 4.6-7.9% Nuo 2 iki 10% kaukaziečių vyresnių nei 50 metų nustatoma bent vienas gyslainės apgamas. Vaikų apgamai dažniau būna nepigmentuoti, todėl aptinkami rečiau. Taigi, apgamų dažnis didėja su amžiumi, jie dažnesni tarp baltaodžių.

Simptomai.   Dažniausiai gyslainės apgamas nesukelia jokių simptomų, todėl aptinkamas akių patikrinimo metu apžiūrint akių dugną kaip atsitiktinis radinys. Plokščios dėmės mažesnės nei 10mm beveik visada gėrybinės.

Visgi, gyslainės apgamas gali sukelti regėjimo pablogėjimą. Gyslainė yra ta akies obuolio dalis, iš kurios maitinimą gauna kito akies dangalo – tinklainės fotoreceptoriai, kurių dėka matome. Kai virš gyslainės apgamo esantys fotoreceptoriai žūva negaudami maitinimo dėl paties apgamo, tinklainės atšokimo ar skysčio virš apgamo sankaupos, blogėja periferinis matymas (jei apgamas yra toliau nuo centrinio matymo vietos vadinamos geltonąja dėme) ar centrinis matymas (jei pažeidžiami geltonosios dėmės fotoreceptoriai). Kai dėl apgamo iškilumo virš jo esantys fotoreceptoriai pastumiami vienas kito atžvilgiu atsranda metamorfopsijos (daiktai gali būti matomi mažesni, didesni nei yra ar iškreiptos formos).

Gėrybinio apgamo požymiai:

• Apgamas nedidelis (diametras mažesnis nei 5mm) ir pakilęs nedaug (storis mažesnis nei 1mm).
• Apgamo ribos aiškios.
• Dydis stabilus ar didėja labai nežymiai ir lėtai (0,5mm padidėjimas per kelis metus gali būti normalus, su amžiumi susijęs procesas. Tačiau ženklus padidėjimas per 6 mėnesius,- turėtų būti vertinamas kaip ženklas, kad reikia dažnesnių apsilankymų ir papildomų tyrimų).

Gyslainės apgamas gali pakisti į gyslainės melanomą, kuri yra piktybinis procesas. Literatūros duomenimis, suvėžėja 1 iš 4000-5000 apgamų, vidutiniškai 1 iš 8,845 per metus. Su amžiumi rizika apgamui transformuotis į gyslainės melanomą auga ir 80 metų amžiuje siekia 0,78%. Melanomos dažnis yra 6 iš 1 000 000 gyventojų.

Rizikos veiksniai apgamui suvėžėti.

• Šviesios akys.
• Šviesi oda, linkusi greitai nudegti saulėje.
• Daugybiniai ar netipiški apgamai kūno odoje.
• Ilgas deginimasis saulėje.

Požymiai, kuriuos stebint didesnė tikimybė, kad apgamas transformuosis į melanomą:

• Apgamas iškilęs daugiau nei 2mm.
• Virš apgamo atsiradusi skysčio sankaupa.
• Regėjimo sutrikimai.
• Oranžinio pigmento apgame atsiradimas.
• Apgamo kraštai išsidėstę 3mm ar arčiau regos nervo disko.
• Būdingi melanomai požymiai ultragarsinio tyrimo metu.

Taktiką, kokių veiksmų imtis nustačius gyslainės apgamą, lemia pastarieji rizikos veiksniai. Jei nestebima nė vieno iš išvardintų požymių, radinys vertinamas kaip apgamas, jo augimo per 5 metus rizika yra 3%. Jei nustatomas 1 požymis augimo rizika 38%, tokiu atveju pacientui kontrolė skiriama dažniau. Nustačius ≥3 požymius, rizika apgamui didėti yra 50%. Tokie dariniai greičiausiai yra mažos melanomas, reikalingas išsamesnis ištyrimas ir sprendimas dėl intervencijos.

Mažesnius nei 2mm apgamus rekomenduojama stebėti (<1mm daryti apgamo nuotrauką, >1mm nuotrauką ir ultragarsinio tyrimą), 2-2,5mm skirti kontrolę dažniau ir spręsti dėl papildomų tyrimų ir intervencijos.

Nustačius gyslainės apgamą be įtartinų požymių pirmus metus skiriama apžiūra 2 kartus, vėliau kasmet, kol apgamas nekinta. Tiems, kuriems nusatomi, 1-2 rizikos veiksniai kontrolė skiriama kas 4-6 mėnesius, nustačius ≥3 rizikos veiksnius rekomenduojamas specialisto ištyrimas tam pritaikytame centre.

Po tinklaine atsirandus skysčio taikomas lazerinis gydymas pašalinant skysčio nuotėkio šaltinį jei apgamas ne geltonojoje dėmėje ar vaisto injekcijos į akies obuolio vidų jei skystis kaupiasi centrinio matymo vietoje.

Prognozė. Apgamas gali augti labia nedaug arba labia lėtai, gali kisti jo spalva – tai su amžiumi susiję pakitimai. Nors apgamas gali suvėžėti, šio proceso rizika labai maža, todėl intervencija profilaktiniais tinkslais netaikoma. Riziką apgamui suvėžėti, mažina akinių nuo saulės nešiojimas.

Paruošė gyd. Justina Ignatavičiūtė

Kūdikių ezotropija

Kas tai?

• Kūdikių ezotropija (žvairos akies nukrypimas į nosies pusę) yra neaiškios kilmės žvairumas išsivystęs iki 6 mėn. amžiaus kitais atžvilgiais sveikam kūdikiui su nedidele toliaregyste ir nesant akies judesių ribotumo.
• Kūdikių ezotropijos priežastis iki galo nėra aiški, tačiau stebimas stiprus genetinis polinkis, jei giminėje buvo žvairuojančių.

Kas būdinga?

• Žvairumo atsiradimo laikas dažniausiai tarp 2 ir 4 mėnesio.
• Šio žvairumo kampas (kaip smarkiai akis nukrypsta) paprastai yra didelis.
• Vaikučiai dažniausiai pasižymi ir nedidele, jų amžiui normalia, toliaregyste (+1- +2D), galimos ir kitos ydos: trumparegystė arba astigmatizmas.
• Tokiems vaikams būdingas žvairavimas į viršų lydimas drauginės akies judesio žemyn, kuris gali pasirodyti kartu su ezotropija ar vėliau.
• Iki 3 metų amžiaus 80 proc. tokių vaikučių pasireiškia ryškus vienos akies žvairavimas į viršų, kai kita akis žvelgia tiesiai.

Kokia eiga?

• Iki 2 mėn amžiaus kūdikis negeba sulieti kiekviena iš akių matomų vaizdų į vieną ir nemato stereo (3D) vaizdo. Sveikam kūdikiui ši funkcija sparčiai vystosi 3-5 mėn amžiuje ir suaugusio žmogaus lygį pasiekia 6-7 mėn amžiuje. Tokiam matymui formuotis būtinas normalus vienlaikis matymas abiem akimis. Žvairuojantys 3D vaizdo nemato.
• Nuolat nukrypstant vienai akiai gali vystytis jos ambliopija (tinginystė) – akis ima matyti blogiau nei sveikoji.
• Aprašytas ir lėtesnis kūdikių su ezotropija psichomotorinis vystymasis, kuris spartėja žvairumą ištaisius. Dėl šių priežasčių ankstyvas gydymas toks svarbus.

Ką daryti?

• Ypač svarbu refrakcijos ydos (toliaregystės, trumparegystės ar astigmatizmo) korekcija akiniais, kuri gali būti reikalinga ir po operacinio gydymo.
• Rekomenduojamas operacinis gydymas ankstyvame periode (operuojama iki 2 metų amžiuje). Laiku atlikus operaciją, susiformavęs abiakis matymas padeda akis ir toliau palaikyti taisyklingoje padėtyje ir mažina pakartotinės operacijos tikimybę. Deja, normalus 3D matymas pasiekiamas retai.

Ko tikėtis?

• Tik labai nedidelė vaikų su ezotropija dalis gimsta žvairi, todėl anksti pradėjus gydyti galima tikėtis geresnio subalansuoto matymo abiem akimis. Įdomu, kad 50 proc. naujagimių žvairuoja į nosies pusę, bet tik vienam iš 1024 šis žvairumas išlieka ir 3 mėn. amžiuje.
• Nešiojant akinius 50 proc. vaikų žvairumas išnyksta. 20 proc. vaikučių, kurie nustoja žvairuoti pritaikius akinius po kiek laiko vėl sužvairuoja, tada reikalingas operacinis gydymas. Akinių nešiojimas gali sumažinti operacijos apimtį (vietoje 3 raumenų gali būti operuojami 2). Taip pat toliaregystės korekcija labai svarbi siekiant išlaikyti pasiektus operacija rezultatus.
• Po operacijos svarbūs dažni kontroliniai vizitai pas gydytoją. Galimas žvairavimas į išorę. Galimas ir žvairavimo atkrytis. Tikimybė jam atsirasti didėja jei: operacinis gydymas atidėliojamas, nekoreguojama toliaregystė, vaikas neturi susiformavusio stereo matymo ar jis susiformavęs silpnai. Pakartotinės chirurgijos reikia 1/3 vaikų, dažniausiai todėl, kad kiek vyresniame amžiuje pasireiškia aukščiau aprašyti ezotropiją lydintys žvairumo į viršų tipai.

Parengė gyd. Justina Ignatavičiūtė

2016 m. gegužės 29 d.

Prizminiai akiniai naudojami, kai dvejinasi. Kartais skiriame prizminius akinius, kai tikimės, kad „sustūmus“ vaizdus, vystysis abiakis regėjimas. Taip pat prizmės padeda neprarasti abiakio regėjimo, jei po žvairumo operacijos lieka nedidelis žvairumo kampas.

Akinius su prizmėmis galima pagaminti taip:

• Nestiprios prizmės gali būti ištekinamos akinių lęšiuose (integruotos).
• Gali būti naudojamos Frenelio (Fresnel) prilipinamos prizmės.
• Prizminis efektas gaunamas, decentruojant akinių lęšius (tik didelėms dioptrijoms).

Frenelio prizmė – tai plona (maždaug 1 mm storio) prilipinama prie akinių lęšių plėvelė iš polivinilchlorido. Mažų prizmių grupelės sudėtos taip, kad sukurtų didelės prizmės poveikį.

Frenelio prizmių pranašumai

Frenelio prizmių trūkumai

Lengva, plona, lanksti. Gali būti išpjaustyta įvairios formos. Gali būti taikoma jau ant esamų akinių. Greitas taikymas (nereikia ilgai laukti, kol pagamins specialius prizminius akinius). Gali būti lengvai nuimama, nekeičiant akinių (kai nebereikia prizminės korekcijos, o esamos akinių lęšių dioptrijos dar tinkamos). Prizmes galima pakeisti, nekeičiant akinių lęšių stiprumo. Prizmę galima lipinti sektoriuose, pvz., tik artumui. Galimos didelės dioptrijos

Mažina regos aštrumą (apie 1 eilutę kas 5Δ) ir blogina kontrastą Kosmetiškai labiau pastebima Sunkiau valyti (prižiūrėti) – daug mažų griovelių Gali būti antrinis vaizdas ryškioje šviesoje dėl atspindžių, gali būti spalvinės aberacijos – balta šviesa skaidoma į vaivorykštę (kad atspindžių būtų mažiau, galima lęšius šiek tiek tonuoti) Labiau iškraipo vaizdą, nei integruojamos į lęšį Kartais atsiranda oro burbuliukų tarp prizmės ir akinių lęšių (juos lengva pašalinti).

Kaip Frenelio prizmes prilipinti prie akinių lęšių? Reikia apibrėžti ir apkirpti 1 mm mažesnę, nei akinių lęšis, panardinti į vandenį apkirptas Frenelio prizmes, o akinių lęšį nuvalyti su spirituotomis servetėlėmis; prilipinti Freznelio prizmes ant akinių lęšių nuo centro link krašto išspaudžiant orą; palaikyti prispaudus kelias minutes, kad tvirtai priliptų.

Integruotos prizmės – tai prizmės ištekinamos akinių lęšiuose.

Integruotų prizmių pranašumai	Integruotų prizmių trūkumai
Geresnis regos aštrumas. Mažiau iškraipo vaizdą nei Frenelio prizmės. Lengviau prižiūrėti. Gražiau atrodo (jei prizmė silpna, iš pažiūros nesiskiria nuo „paprastų“ akinių)	Akinių lęšiai sunkesni. Didelės prizmės atrodo negražiai, akinių lęšiai atrodo stori (pagrindas yra daug storesnis nei viršūnė). Neįmanoma pagaminti didelių prizminių dioptrijų.

Regėjimo ryškumas su prizmėmis gali būti prastesnis, prie jų reikia įprasti, tačiau prizmės padeda „suvesti” susidvejinusius vaizdus į vieną. Nusiėmus akinius, deja, dvejinasi.

Parengė gyd. Dovilė Pranytė

Tai dažnas regėjimo sutrikimas, kuriam būdingas neryškus regėjimas tiek iš arti, tiek iš tolo. Nekoreguotas atsigmatizmas gali sukelti akių diskomfortą, nuovargį ar net galvos skausmą.

Astigmatizmas dažniausiai diagnozuojamas kartu su trumparegyste arba toliaregyste.

Astigmatizmas atsiranda dėl įgimtos netaisyklingos ragenos arba lęšiuko formos, tačiau gali atsirasti ir po akių traumų bei operacijų, kai pakinta akies paviršiaus lygumas. Dėl to šviesos spinduliai lūžta netaisyklingai ir susikerta netipinėje akies vietoje.

Kaip galima koreguoti astigmatizmą?

• akiniais (cilindriniais lęšiais). Tai pirmo pasirinkimo korekcijos metodas
• minkštaisiais ir kietaisiais kontaktiniais lęšiais
• ortokeratologija (lęšiais, kurie palaipsniui keičia ragenos gaubtumą)
• chirurginiu būdu implantuojant torinį dirbtinį lęšiuką arba lazeriu pakeičiant ragenos formą

Kaip priprasti prie astigmatizmą koreguojančių akinių?

Cilindriniai akinių lęšiai keičia gylio suvokimą, tiesios linijos gali atrodyti gaubtos. Toks vaizdo iškraipymas sumažėja kelias dienas panešiojus akinius, kai akys išmoksta dirbti su naujais akiniais ir smegenys „pripranta” prie naujo vaizdo. Kuo vyresniam žmogui skiriami cilindriniai stiklai, tuo sunkiau prie tokių akinių priprantama.

Vaikų astigmatizmas

Vaikams augant astigmatizmas gali tiek sumažėti, tiek padidėti. Jeigu gydytojas paskiria astigmatizmą koreguojančius akinius, juos reikia nešioti nuolat tam, kad tinkamai formuotųsi vaiko regėjimas. Be to, cilindriniai akiniai yra vienas iš ambliopijos profilaktikos būdų. Svarbu suprasti, kad akiniai astigmatizmo nepašalina, o tik koreguoja matymo sutrikimą, nes akiniai nekeičia ragenos formos.

Paruošė gyd. Inesa Skvarciany

Tai pasikartojantis žaizdelių atsiradimas ragenoje po buvusios traumos (pvz.: ragenos pažeidimo augalo šaka, įbrėžimo nagu, svetimkūnio patekimo, kontaktinių lęšių nešiojimo ir kt.).

Ragena – tai daugiasluoksnė skaidri išorinio akies dangalo dalis. Kai pažeidžiamas paviršinis epitelinių ląstelių sluoksnis, žaizda sugyja greitai. Tačiau pažeidimui esant giliau, suardomos tvirtos jungtys tarp ląstelių ir ragenoje atsiranda žaizdelės, sukeliančios pasikartojančius ligos simptomus. Svarbu žinoti, kad tvirtoms jungtims tarp ląstelių atsistatyti prireikia 8-12 savaičių, o gyjant ragenoje gali likti randeliai.

Skundai:

• Ūmus skausmas
• Pablogėjęs matymas
• Ašarojimas
• Šviesos baimė
• Svetimkūnio jausmas
• Paraudimas

Priepuoliai vargina ryte atsimerkus arba miegant 2-4 val. nakties (greitų akių judesių metu), nes esant nepakankamai drėgnam akies paviršiui vokai tarsi „nuplėšia“ dar nepilnai sugijusias ragenos ląsteles. Tai nulemia naujų žaizdelių atsiradimą. Priepuoliai kartojasi.

Į gydytoją reikia kreiptis atsiradus bent vienam iš paminėtų simptomų.

Gydymas (skiria TIK gydytojas!)

Konservatyvus:

• Antibiotikų lašai, tepalai
• Drėkinantys lašai, geliai, tepalai
• Steroidų lašai
• Hiperosmotiniai preparatai (hipertoninis NaCl 5% tepalas, lašai)
• Gydomieji kontaktiniai lęšiai

Chirurginis:

• Taikomas tuomet, kai neefektyvus konservatyvus gydymas
• Tikslas – pašalinti pažeistas ragenos ląsteles ir taip leisti susiformuoti naujoms
• Gydymas galimas ir lazeriu

Paruošė gyd. Inesa Skvarciany

Atgal

Blefaritai

Įvadas

Blefaritas yra dažna lėtinė uždegiminė vokų krašto liga, kuria gali sirgti ir vaikai, ir suaugusieji. Šiai ligai būdingi paūmėjimo ir remisijos periodai.Nors būklė nėra išgydoma, tačiau yra nemažai priemonių, padedančių kovoti su ligos sukeliamais simptomais.

Anatomiškai skiriami du blefarito tipai- priekinis ir užpakalinis. Esant priekiniam blefaritui, pažeidimas lokalizuojasi ant išorinės (priekinės) voko briaunos, kur tvirtinasi blakstienos. Užpakalinis blefaritas vystosi dėl uždegimo, kuris apima voko kremzlės (Meibomo) liaukų ištekamąsias angas ir lokalizuojasi ties vidine (užpakalinė) voko briauna, kuri liečiasi su akies obuoliu. Užpakalinis blefaritas kartais dar gali būti vadinamas Meibomo liaukų disfunkcija.

Lėtinis blefaritas gali sukelti diskomfortą, šaltų miežių atsikartojimą, junginės/ragenos fliktenas su antrine neovaskuliarizacija (naujų kraujagyslių susidarymu) ir randėjimą. Nors komplikacijos nėra dažnos, bet minėti pokyčiai vaikams gali lemti regos aštrumo sumažėjimą ir sukelti ambliopiją (akies tinginystę).

Kas sukelia blefaritą nėra tiksliai žinoma.

Vokuose gaminami riebalai normaliai kūno temperatūroje turėtų būti skysti. Riebalinės (Meibomo) liaukutės esančios tiek viršutiniame tiek apatiniame voke gamina riebalus, padedančius išsaugoti ašarų plėvelės stabilumą. Blefarito metu riebalai yra tirštesni, nesusimaišo su ašarų plėvele, užkemša liaukutes. Dėl sulėtėjusios riebalų apytakos liaukutėse bakterijų, įprastai gyvenančių riebalinėse liaukutėse, padaugėja. Imuninė sistema sureagavusi į padidėjusį bakterijų skaičių išskiria įvairias medžiagas, sukeliančias uždegimą. Dėl to ir pasireiškia ligos simptomai: vokų krašto paraudimas, akių sausumas, paraudimas.

Gydymas:

1. Šilti kompresai
2. Vokų higiena
3. Antibiotikai (lašais ar tabletėmis)
4. Vietiniai priešuždegiminiai preparatai

Pirmo pasirinkimo gydymas yra šilti kompresai ir vokų higiena.

Kompresai suskystina Meibomo liaukos sekretą ir pagerina jo nutekėjimą. Esant ūmiam blefaritui, kompresai turėtų būti laikomi 5-10 minučių ir dedami 2-4 kartus per dieną, o tarp paūmėjimų juos galima dėti rečiau. Naudinga po šilto kompreso švelniais sukamaisiais judesiais pamasažuoti akies voko kraštą, ypač jei tai užpakalinis blefaritas.

Gydant blefaritą, svarbu tinkama ir ilgalaikė vokų krašto higiena. Nuo paties voko krašto (ne nuo voko odos) turi būti pašalinamos prilipusios pleiskanos, traiškanos, nuvalomos liaukų žiotys. Valymui naudojamas praskiestas kūdikių šampūnas. Valant voko kraštą, stengtis neliesti akies obuolio.

Kartais skiriami antibiotikų- steroidų tepalai. Gydymo trukmė priklauso nuo ligos sunkumo ir atsako į gydymą.

Geriami antibiotikai neretai skiriami ilgais 2-3 mėnesių kursais, ypač esant Meibomo liaukų disfunkcijai bei nepadedant kitiems gydymo būdams. Suaugusiesiems skiriamas doksiciklinas, tačiau dėl šalutinių poveikių (labiausiai dėl dantų spalvos pasikeitimo) vaikams šių antibiotikų vartojimas yra apribotas. Vaikų amžiuje klinikiniais tyrimais įrodytas eritromicino efektyvumas. Jo naudojimą kartais apriboja tai, jog vaistą reikia skirti kelis kartus per dieną. Suaugusiems azitromicino efektyvumas gydant užpakalinį blefaritą įrodytas daugelio klinikinių tyrimų. Azitromicino ir eritromicinos veikimo mechanizmas toks pat (veikia riebalų liaukų sekreto sudėtį, pasižymi priešuždegiminiu ir antibakteriniu poveikiu). Dėl ilgesnės veikimo trukmės azitromiciną reikia gerti tik vieną kartą per dieną, susidaro šio vaisto didesnė koncentracija audinyje, todėl turi stipresnį antibakterinį veikimą, taip pat turi mažesnį šalutinį poveikį virškinimo traktui. Tetraciklinų grupės preparatai gali sukelti fotosensitizaciją (jautrumą UV spinduliams), virškinimo trakto sutrikimus, vaginitą (makšties uždegimą) ir labai retai azotemiją.

Gliukokortikosteroidų trumpi kursai skiriami esant išreikštai junginės injekcijai, kraštiniam keratitui, fliktenoms. Steroidų lašai ar tepalai skiriami kelis kartus per dieną. Sumažėjus simptomams steroidų skyrimo dažnis sumažinamas. Pakartotinai vėl skiriami paūmėjus simptomams. Ilgalaikis skyrimas dėl šalutinių poveikių (padidėjusio akispūdžio, kataraktos išsivystimo) turėtų būti vengiamas.

Parengė gyd. Ernesta Strelkauskaitė

Akių hipertenzija

• Normalus akispūdis yra iki 21 mmHg.
• Akių hipertenzija – tai padidėjęs akispūdis, kuomet sutrinka pusiausvyra tarp intraokulinio skysčio gamybos ir nutekėjimo iš akies.
•  Pasitaiko 4-10% populiacijos virš 40 metų.
• Tai ne liga, bet akių būklė, susijusi su didesne rizika susirgti glaukoma.
• Glaukoma – tai progresuojanti regos nervo liga, kurios metu nyksta tinklainės nervinių skaidulų sluoksnis. Padidėjęs akispūdis – vienas didžiausių rizikos veiksnių glaukomai atsirasti, nors net 15-25 % atvejų glaukoma gali pasireikšti akispūdžiui esant normaliam (žemo/normalaus akispūdžio glaukoma).

• Jei 2 ar daugiau kartų matuojant akispūdį, jis būna aukštesnis nei norma, jums bus atliekami šie papildomi tyrimai:

1. Matuojamas ragenos storis (kuo ragena storesnė, tuo tikroji akispūdžio reikšmė mažesnė ir atvirkščiai; vidutinis Lietuvos gyventojų ragenos storis yra apie 545 mikrometrų);
2. Akipločio tyrimas ( šis tyrimas parodo pakitimus, tik kai jau būna pažeista 30% ar daugiau tinklainės nervinių skaidulų);
3. Akių dugno (regos nervo disko) nuotrauka ir apžiūra plačiu vyzdžiu;

• Gydytojo nuožiūra gali būti paskirti šie papildomi tyrimai:

1. Gonioskopija (priekinės kameros kampo apžiūra ir įvertinimas – uždaras ar atviras);
2. OKT – optinė koherentinė tomografija (objektyvus tinklainės nervinių skaidulų sluoksnio storio įvertinimas; pakitimai aptinkami labai anksti).

• Jei visi atlikti tyrimai normalūs, diagnozuojama akių hipertenzija.  Šiuo atveju būtinas pastovus sekimas ir tyrimų kartojimas (pagal gydytojo rekomendaciją), siekiant užkirsti kelią, pristabdyti arba laiku pastebėti prasidedančią glaukomą.
• Kartais, įvertinus jūsų situaciją, skiriamas gydymas akispūdį mažinančiais vaistais. Tyrimais įrodyta, jog tikimybė susirgti glaukoma per 5 metus sumažėja net 60%.
• Rizikos faktoriai glaukomai vystytis yra paveldimumas (10 kartų didesnė rizika, jei glaukoma serga artimi giminaičiai), padidėjęs kraujo spaudimas, trumparegystė, amžius.

Parengė gyd. Rasa Strupaitė

EKSUDACINĖ („ŠLAPIOJI“) AMŽINĖ GELTONOSIOS DĖMĖS DEGENERACIJA (EAGDD)

Tai lėtinė akių liga, kuri sukelia matymo pablogėjimą centrinėje regimojo lauko dalyje. Eksudacinei makulos (arba geltonosios dėmės) degeneracijai būdingas paburkimas, atsiradęs dėl kraujagyslių pralaidumo centrinėje tinklainės dalyje.

EAGDD yra viena iš dviejų amžinės makulos degeneracijos formų (yra „sausoji“ ir „šlapioji“ forma). Liga dažniausiai prasideda kaip sausoji forma vyresniame kaip 50m amžiuje. Dar nėra tiksliai žinoma, kas sukelia EAGDD atsiradimą.

„Šlapioji“ ligos forma gali vystytis dviem keliais:

• Atsirandant gyslainės naujadarinėms kraujagyslėms, kurios dėl pakitusių sienelių praleidžia jomis tekantį kraują ir jį sudarantį skystį į aplinkinius audinius, t.y. tarp gyslainės ir tinklainės. Šis ligos tipas vadinamas gyslainės neovaskuliarizacija.
• Kaupiantis skysčiui tarp gyslainės ir plono tinklainės sluoksnio, vadinamo pigmentiniu epiteliu. Šis ligos tipas vadinamas pigmentinio tinklainės epitelio atšoka.

Rizikos veiksniai: vyresnis amžius, baltoji rasė, moteriška lytis, rūkymas, nutukimas, padidėjęs arterinis kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, netinkama mityba (nepakanka vaisių ir daržovių),  I eilės giminaičiai, sergantys  šia liga.

Kada kreiptis į gydytoją oftalmologą?

• Jei atsirado matymo pakitimų centriniame jūsų regėjimo lauke (atsirado dėmė prieš akį ar vaizdo kreivumas)
• Jei pastebėjote, jog tapo sunkiau įžiūrėti spalvas ar smulkias detales

Diagnostiniai testai: Amslerio tinklelis– įvertinti centrinio matymo pakitimus, akių dugno apžiūra ir fotografija išplėtus vyzdžius, optinė koherentinė tomografija– neinvazinis tyrimas, leižiantis nustatyti pakitimus tinklainėje, angiograma– įvertinti akių dugno kraujagysles suleidus specialios kontrastinės medžiagos į veną.

Gydymas ir medikamentai

Eksudacinės makulos degeneracijos gydymo tikslas- sustabdyti ligos progresavimą.

Patariama vartoti maisto papildus su liuteinu, sveikai maitintis.

Gydoma vaistais, stabdančiais naujadarinių kraujagyslių susidarymą.  Tai kraujagyslių endotelio augimo faktoriaus inhibitoriai. Lietuvoje yra registruoti 2 tokie medikamentai: Bevacizumabas (Lucentis) ir Ranibizumabas (Avastinas). Gydoma leidžiant šiuos vaistus į akies obuolio vidų (stiklakūnį).

Laiku diagnozavus ir pradėjus gydyti eksudacinę amžinę makulos degeneraciją, gali būti sustabdomas matymo blogėjimo progresavimas bei, kai kuriais atvejais, pasiekiamas matymo pagerėjimas.

Parengė gyd. Regina Liutvinaitė

Patarimai silpnaregiams

Geriau matyti gali padėti ne tik įprasti optiniai prietaisai (akiniai, didinamieji stiklai), bet ir kitos paskirties elektroniniai įrenginiai, elektroninių knygų skaityklės bei fototechnika.

Fototechnika

Labiausiai tinka skaitmeniniai fotoaparatai, filmavimo kameros ir mobilieji įrenginiai su fotoaparatu (mobilieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai), kuriuose įdiegta optinio priartinimo funkcija (angl. optical zoom). Atkreipkite dėmesį, kad skaitmeninio priartinimo (angl. digital zoom) funkcija naudotis neverta, nes vaizdas nepriartinamas, o tik koreguojamas. Optinio priartinimo funkcija galima pasinaudoti, jei reikia įžiūrėti paveikslėlius arba užrašus, prie kurių neįmanoma priartėti tiek, kad juos būtų galima perskaityti.

Prietaiso objektyvas nukreipiamas į reikiamą objektą, objekto vaizdas priartinamas naudojantis skaitmeninio priartinimo funkcija ir nufotografuojamas. Jeigu jį vis dar sunku įžiūrėti, galima „apkirpti“ nuotraukos kraštus naudojantis prietaise įdiegto nuotraukų redagavimo įrankių rinkinio arba nuotraukų redagavimo programos [crop] funkcija, tada centre esantis objektas tampa geriau matomas.

Elektroninių knygų skaityklės

Kitas elektroninis prietaisas, suteikiantis daugiau patogumo skaitant, yra elektroninių knygų skaityklės arba elektroninių knygų skaitymo programos, skirtos mobiliesiems įrenginiams (įprastiems kompiuteriams, planšetiniams kompiuteriams ir išmaniesiems telefonams).

Planšetiniai kompiuteriai ir mobilieji telefonai, net įprasti kompiuteriai elektroninėms knygoms skaityti tinka, ypač tada, kai tekstas ar jo iliustracijos spalvotos, bet svarbiausias jų trūkumas yra šviečiantis ekranas: kad ir kokios aukštos kokybės jis būtų, šviesa vis tiek dirgina akis, ir jos greičiau pavargsta.

O skaityklių ekranams gaminti naudojama elektroninio rašalo [angl. EInk] technologija. Svarbiausias skaityklių trūkumas  – nespalvotas ekranas. Daugumos skaityklių ekranas savaime nešviečia. Skaityti jame rodomą tekstą yra tas pats,, kaip skaityti ant popieriaus arba plastiko atspausdintą tekstą. Skaitymas tokiame ekrane tikrai mažiau vargina akis.

Skaityklės ekrane rodomas tekstas yra aiškus ir ryškus, lengvai įskaitomas. Galima pasirinkti teksto dydį, šriftą, sukeisti fono ir teksto spalvas (pagal numatytuosius nustatymus fonas būna baltas, o tekstas – juodas).

Būtent todėl skaityklėmis rekomenduojama naudotis žmonėms, kurių regėjimas silpnas.

Skaityklėms tinkamų elektroninių knygų įvairiomis kalbomis (taip pat ir lietuviškai), tiek mokamų, tiek nemokamų, galima nesunkiai rasti internete.

Parengė Aušra Patalaitė