Trumparegystė (miopija)

Trumparegiai gerai mato iš arti, tačiau tolimi vaizdai  jiems neryškūs. Regėjimas koreguojamas akiniais ir kontaktiniais lęšiais. Lazerinė chirurgija padeda suaugusiems „atsikratyti“ akinių, tačiau miopijos neišgydo.

Mokyklinė trumparegystė (TR) išsivysto per greitai augant akims. Ilgėjant akiai, akiniai stiprėja, nes vaizdui sufokusuoti į tinklainę reikia vis stipresnio lęšio. TR progresavimas sustoja 48% 15-mečių, tačiau 23% jaunuolių ji didėja ir virš 18 metų. Beveik visiems progresavimas sustoja sulaukus 24 metų. Kai TR prasideda ikimokykliniame amžiuje, ji būna didesnė. TR, ypač viršijanti 5-6 dioptrijas (D), yra  paveldima.

Kita, daug retesnė, TR rūšis yra patologinė arba piktybinė. Tokia TR gali būti jau nuo gimimo. Sulaukus 12 metų ji paprastai būna ne mažesnė nei 7-8 D.

Kai labai išsitempia akis, galimos TR komplikacijos: ankstyvas stiklakūnio suskystėjimas ir atšoka,  katarakta. Gali atsirasti pakitimų tinklainės geltonojoje dėmėje (miopinė makulopatija), dėl ko ženkliai pablogėja regėjimas. Trumparegiai dažniau serga glaukoma. Šios komplikacijos vystosi vyresniems, virš 50 metų, žmonėms. Kuo didesnė trumparegystė, tuo didesnė rizika, ir kiekviena papildoma dioptrija tą riziką didina. Kita vertus, yra nemažai didelių trumparegių, kurie visą gyvenimą su akiniais mato puikiai.

Kai su akiniais regėjimas šimtaprocentinis, nereikia laikyti trumparegio ligoniu. Labai tikėtina, kad  jis visą gyvenimą su akiniais arba kontaktiniais lęšiais gerai matys ir gyvens pilnavertį gyvenimą.

Ar įmanoma TR išvengti?

Moksliniai tyrimai rodo, kad vaikams, kurie būna lauke ne trumpiau kaip 2-3 val. per dieną šviesiu paros metu, TR atsiranda rečiau, nepriklausomai nuo skaitymo, darbo prie kompiuterio ir televizoriaus žiūrėjimo.

Nors ne visi pritaria, tačiau tikėtina, kad skaitmeniniai prietaisai skatina TR  dažnėjimą. Gali būti, kad dėl TR „kalti“ ne skaitmeniniai prietaisai, o žiūrėjimas prisikišus iš arti be pertraukų nuo ankstyvos vaikystės. Jei knygas vaikai skaitytų taip pat ilgai, kiek išbūna su telefonais ar planšetėmis, galbūt kaltintume jas.

2019 m. Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) paskelbė rekomendacijas vaikams iki 5 metų dėl ekranų (telefonas, planšetė, televizorius) laiko. Nors rekomendacijose nekalbama apie regėjimą, o ekranų laikas siejamas su fizinės veiklos ir bendravimo trūkumu bei miego svarba, tačiau verta žinoti, kad PSO vaikams iki 2 metų nepataria pasyviai būti prie ekranų nė minutės. Dvejų – penkerių metų vaikams patariama pasyvųjį ekranų laiką riboti iki valandos, ir kuo trumpiau, tuo geriau.

Rekomendacijos TR profilaktikai ir jos progresavimui stabdyti

Įrodyta, kad TR lemia ne tik genai, bet ir aplinka. Paveldimumo nepakeisime, tačiau aplinką galime, todėl rekomenduojame:

• Nešioti tinkamus ne per silpnus akinius. Akinių dioptrijos turi atitikti TR dydį, nes su per silpnais akiniais TR didėja greičiau. Akiniai dažniausiai skiriami nuolatiniam dėvėjimui.
• Būti lauke šviesiu paros metu ne trumpiau kaip 15 valandų per savaitę.
• Svarbu tvarkingas miego režimas.
• Riboti ekranų laiką. Tai nereiškia, kad mokyklinio amžiaus vaikui reikia visai uždrausti naudotis kompiuteriu, tiesiog turėtų būti taisyklės.
• Neprisikišti per arti ekranų bei knygų, atstumas turėtų būti 30-40 cm.
• Veiklos iš arti metu būtina daryti bent 20 sek. pertraukas, kurių metu reikia pažvelgti į tolį (pvz., pro langą) ir suskaičiuoti 20 tolimų objektų – medžių, kito namo langų ir pan. Pertraukas daryti ne rečiau kaip kas 20 min. Ne rečiau kaip kas 45 min. pakilti nuo stalo ir pajudėti (tėvai džiaugtųsi vaiko pagalba buityje).
• Gerai apšviesti ne tik darbo vietą, bet ir visą kambarį.
• Tamsiuoju sezonu profilaktinėmis dozėmis vartoti vitaminą D3. Kiti maisto papildai nerekomenduojami.

Pailgėjusios akies sutrumpinti neįmanoma, todėl TR nepagydoma. Prasidėjus TR, sunku prognozuoti, kada ji nustos didėti, o didėjant TR didėja ir komplikacijų rizika. Dar nėra būdo, kuris padėtų iškart sustabdyti per greitą akies augimą, tačiau sulėtinti įmanoma.

TR progresavimas lėtinamas šiais būdais:

• Atropino lašai yra vienas efektyviausių TR stabdymo būdų. Lašinama kiekvieną vakarą ne trumpiau nei dvejus metus.  Atropino lašų koncentraciją (0,01-1%) parenka gydytojas.
• Gydomieji minkšti kontaktiniai lęšiai MiSight. Tai vienadieniai lęšiai, skirti nešioti vietoje akinių. Gydymas trunka, kol TR nustoja didėti. Efektyvumas panašus į 0,05% atropino lašų. Netinka, kai astigmatizmas didesnis nei 0,75 D.
• Ortokeratologija. Naktį reikia dėvėti rageną plokštinančius  kontaktinius lęšius, o dieną regėjimas būna geras ir be akinių. Tinka nuo 8-10 metų, kai TR nesiekia 4,0-5,0 D. Trūkumai: kaina ir galimos kontaktinių lęšių sukeltos komplikacijos, pvz., bakterinis ragenos uždegimas.
• Minkšti daugiažidiniai vienadieniai ar mėnesio kontaktiniai lęšiai, kurių centre yra optinė zona, skirta ryškiai matyti iš toli, o periferijoje – apie 2,0 D silpnesnė zona. Netinka, kai yra astigmatizmas. Veikia silpniau už MiSight.
• Specialūs akinių lęšiai Lietuvoje dar neparduodami.
• Bifokiniai akinių lęšiai gali padėti vaikams su ezoforija. Ezoforija yra „slaptas žvairumas”, kai akys krypsta į nosies pusę.
• Pratimai. Pratimais galima išgydyti tik tikrą akomodacijos spazmą, kuris yra retas ir dažniausiai praeina be gydymo, pašalinus priežastį (stresą, nervinę įtampą, nustojus vartoti spazmą sukeliančius medikamentus). Deja, dažnai akomodacijos spazmu klaidingai pavadinama ir gydoma pradinė TR. Tikros TR pratimais neišgydysime.

Beje, TR turi ir privalumų. Trumparegiai iš arti mato geriau už normaregius, ypač vyresniame amžiuje.

Parengė dr. Eglė Danielienė

www.akiugydytojai.lt, atnaujinta 2021-10-14

Atgal

Stiklakūnis užpildo akies obuolį iš vidaus. Jis yra skaidrus, gelio pavidalo, prisitvirtinęs prie tinklainės tam tikrose vietose.

Su amžiumi stiklakūnis atsidalina nuo tinklainės, ir taip atsiranda užpakalinė stiklakūnio atšoka. Maždaug 75 % vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių turi užpakalinę stiklakūnio atšoką.

Požymiai

Jūs galite pastebėti juodas ar pilkas drumstis regėjimo lauke, kurios juda, “plaukioja”, sukiojant akį.

Dažnai kartu būna ir šviesos blyksniai, “žaibavimas”, susijęs su akies judesiais.

Akies neskauda, ji neparausta, regos aštrumas ir akiplotis nepablogėja.

Gydymas

Gydymas nereikalingas.

Juoduliai gali išnykti po kelių savaičių. Dažniausiai smegenys prisitaiko ignoruoti drumstis. Dirbdamas savo darbus, žmogus pradeda nebepastebėti juodulių. Pamato juos tada, kai žiūri į šviesų foną.

Žaibavimas dažniausiai išnyksta per kelias savaites.

Be gydytojo apžiūros pacientas pats negali nustatyti, ar tai tik užpakalinė stiklakūnio atšoka, ar kur kas pavojingesnė liga – tinklainės atšoka. Pradžioje šių būklių simptomai gali būti labai panašūs.

Jūs turite skubiai kreiptis į akių gydytoją, jei :

1. Staiga atsiranda juoduliai
2. Staiga padaugėja seniau buvusių juodulių
3. Lyg užuolaida pradeda dengti jūsų akiplotį

Parengė gyd. Andrius Ruzgys

Atgal

Vištakumas – tai blogas matymas tamsoje. Viščiukai naktį nemato, nes neturi tinklainėje stiebelių. Stiebeliai yra nerviniai elementai, nuo kurių priklauso matymas tamsoje.

Blogai matome tamsoje, kai:

1. trūksta vitamino „A“. Mūsų šalyje ši avitaminozė labai reta.
2. sergame genetiškai nulemtomis tinklainės ligomis (pvz., pigmentiniu retinitu, choroideremija, tinklainės distrofijomis), kai sutrikusi tinklainės stiebelių veikla. Šios ligos gana retos.

Prieblandoje išsiplečia vyzdžiai, akys blogiau fokusuoja, todėl blogiau mato tie, kurių akiniai silpni ir tie, kurie akinių nenešioja, nors reikėtų. Todėl reikia pasirūpinti tinkamais akiniais.

Parengė Dr. Eglė Danielienė

Atgal

Žvairumas atsiranda tada, kai nedarniai veikia akį judinantys raumenys. Tikslios žvairumo priežastys ne visada žinomos. Žvairumas gali būti paveldėtas. Raumenys gali būti netaisyklingai prisitvirtinę, paralyžiuoti. Akomodacinio žvairumo priežastis – toliaregystė, bet žvairuoja toli gražu ne visi toliaregiai vaikai.

Akys gali krypti į nosies pusę (konvergentinis žvairumas arba ezotropija), į smilkinį (divergentinis žvairumas arba egzotropija). Žvairumas gali būti vertikalus. Žvelgiant tiesiai, akys gali būti lygiagrečios, o nukrypti tik žiūrint į šoną, aukštyn ir pan.

Žvairuoja 3-4% vaikų. Žvairos akys ne tik negražiai atrodo, bet sutrinka ir jų funkcijos. Žvairuojant dingsta erdvinis, trimatis (stereo) regėjimas. Kai vaiko viena akis nuolat nukrypusi, gali išsivystyti ambliopija.

Dažniausia žvairumo rūšis yra akomodacinė ezotropija. Akys krypti į nosies pusę pradeda 1,5-4 metų amžiuje. Rečiau, bet gali sužvairuoti ir šešiamečiai. Sužvairuoja toliaregiai vaikai, kurie turi stipriai fokusuoti (akomoduoti), kad įveiktų toliaregystę ir ryškiai matytų. Tokie vaikai gali žvelgti ir nežvairuodami, bet tada neryškiai mato. Akomodacinė ezotropija gydoma pliusiniais akiniais. Akiniai, koreguojantys vaiko toliaregystę, tiesina ir akis. Operuojama, jei su akiniais žvairumas išlieka.

Neakomodacinės ezotropijos akiniai negydo. Ją reikia operuoti.

Įgimta arba kūdikių ezotropija vadiname ryškų žvairumą į nosies pusę, kuris atsiranda iki 6 mėn. amžiaus. Gydymas chirurginis. Ir sveiki naujagimiai dėl neišsivysčiusios regos gali pažvairuoti, bet toks žvairumas iki 3-4 mėn. išnyksta savaime.

Kai akys krypsta į smilkinio pusę, žvairumas vadinamas divergentiniu arba egzotropija. Jis gali būti pastovus arba protarpinis. Egzotropija gydoma akių dengimu, pratimais, tačiau dažniausiai tenka operuoti.

Paralitinį žvairumą, kai yra paralyžiuoti vienas ar keli akį judinantys raumenys, pagydyti sunkiausia. Toks žvairumas gali būti įgimtas. Įgyto paralitinio žvairumo priežastis gali būti sunkios galvos smegenų ligos ar traumos. Operacija patiesina akis, pagerina išvaizdą, panaikina ar susilpnina dvejinimąsi, bet negali sugrąžinti pakenkto raumens veiklos.

Gali atrodyti, kad vaikas žvairuoja, nors iš tikrųjų jo akys tiesios. Dažniausiai taip atrodo, kai viršutinio voko odos klostės prie nosies uždengia dalį ragenos. Toks „žvairumas“ labiau pastebimas, kai vaikas žiūri į šoną. Augant odos klostės išsilygina, ir žvairumas dingsta. Tai pseudožvairumas.

Patarimai tėvams:
1. Žvairumą reikia pradėti gydyti kuo anksčiau, nelaukiant, kol vaikas jį „išaugs“.

2. Žvairumą įtariame ne tik tada, kai akis nukrypusi, bet ir tada, kai:
– vaikas merkia vieną akį,
– kreivai laiko galvą.

3. Akinius žvairuojantys vaikai turi nešioti griežtai nuolat. Nei fotografuojantis, nei paplūdimyje jų nusiimti negalima. Ezotropijai gydyti skiriami kiek įmanoma stipresni pliusiniai akiniai. Neišsigąskite, jei vaikas su akiniais į tolį mato net blogiau nei be akinių.

4. Jei paskirta dengti akį, nelaukite, kol vaikas paaugs. Žinoma, vaikui sunku. Juk dengiame geriau matančiąją akį. Nepamirškite, kad vyresniems nei 7 metų vaikams dengimas gali jau nebepadėti. Operacija regėjimo negerina.

5. Žvairuojantįjį gali tekti operuoti net kelis kartus.

6. Žvairumo gydymo rezultatai labai priklauso nuo tėvų kantrybės ir atkaklumo. Tačiau, net ir labai stengiantis, ne visada pavyksta išlavinti trimatį regėjimą. Tokie vaikai gylį erdvėje jaučia pagal apšviestumą, perspektyvą.

7. Jei nepavyksta išlavinti abiakio regėjimo, vaikystėje ištiesintos akys suaugus gali vėl sužvairuoti. Žvairavęs į nosies pusę gali pradėti žvairuoti į išorę. Operuoti galima ir suaugusiuosius.

Parengė gyd. Eglė Danielienė

Atgal