MITYBA, SVEIKA GYVENSENA IR AKYS

            Tinkama mityba, praturtinta vertingomis maisto medžiagomis, mikroelementais ir vitaminais, gali sustiprinti regėjimą, apsaugoti akis nuo kai kurių ligų atsiradimo bei sulėtinti jų progresavimą

ANTIOKSIDANTAI IR CINKAS

Įprastos medžiagų apykaitos metu organizme nuolatos susidaro laisvieji radikalai, kurie dėl organizmo antioksidacinės sistemos yra nukenksminami. Laisvųjų radikalų susidarymą skatina neigiamas išorinės aplinkos poveikis: UV spinduliai, aplinkos tarša, rūkymas, alkoholio vartojimas. Nusilpus antioksidacinei sistemai, organizmas nepajėgia neutralizuoti aktyvių deguonies formų, vystosi oksidacinis stresas. Laisvieji radikalai nuolat bando gauti trūkstamą elektroną ir pažeidžia sveikas ląsteles bei įtakoja ištisą grandinę cheminių reakcijų.

Moksliniai tyrimai įrodė, kad nuolat veikiant oksidaciniam stresui, progresuoja katarakta (lęšiuko sudrumstėjimas). Kita dažna vyresnio amžiaus liga yra amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD). Jos progresavimui įtakos turi vitamino C, E, zeaksantino bei cinko stoka. Įrodyta, kad antioksidantų kartu su cinku papildomas vartojimas 25% gali apsaugoti nuo AGDD progresavimo, toli pažengusios ligos stadijos išsivystymo, kataraktos progresavimo.

Antioksidantai yra natūralios cheminės medžiagos, apsaugančios nuo laisvųjų radikalų daromos žalos. Vienas iš pagrindinių natūralių organizmo antioksidantų yra superoksido dismutazė, kurios svarbūs komponentai yra cinkas ir varis.

Žinoma daugybė cheminių junginių, kurie veikia kaip antioksidantai, pvz., vitaminas A, C, E; mikroelementai selenas, cinkas ir varis; karotinoidai liuteinas ir zeaksantinas. Tyrimų duomenys rodo, kad apsauginis liuteino poveikis pasireiškia, kai jo suvartojama 6 mg per dieną.

Vitaminų galima rasti įvairiose daržovėse bei vaisiuose: kiviuose, greipfrutuose, apelsinuose, goji uogose, briuselio kopūstuose, riešutuose. Karotinoidų gausiau geltonosiose paprikose, manguose, špinatuose, brokoliuose, mėlynėse, kukurūzuose, salotose, mandarinuose. Antioksidantų gausu ir žalioje arbatoje bei alyvuogių aliejuje.

OMEGA-3 RIEBALŲ RŪGŠTYS

Mūsų organizmas nesugeba šių rūgščių pagaminti, todėl jų būtinai turime gauti su maistu ar  papildais.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vartojant omega-3, tinklainė yra apsaugoma nuo pažengusios AGDD stadijos išsivystymo, pagerėja tinklainės kraujotaka.

Omega-3 riebalų rūgštis galima gauti vartojant augalinius aliejus (sėmenų, saulėgrąžų, rapsų, sojos), moliūgų sėklas, graikiškus riešutus, žuvį (laisvai gyvenančias lašišas, skumbres, sardines, silkes) ar žuvų taukus.

SVEIKA GYVENSENA

Rūkymas. Itin svarbu mesti rūkyti,  ypač tiems, kurių šeimoje yra sergančių AGDD.

Viršsvorio kontrolė. Liuteinas, zeaksantinas organizme yra kaupiami riebaluose, tad jei žmogus turi viršsvorio, šios medžiagos nepasiekia tinklainės, nes yra sulaikomos riebaluose.

Subalansuota mityba gali padėti išspręsti viršsvorio problemas, išvengti cukraligės ir jos sąlygotų akių tinklainės pakenkimų.

Cholesterolio koncentracijos kraujyje kontrolė. Padidėjus cholesterolio koncentracijai kraujyje, jis kaupiasi tinklainės kraujagyslių sienelėse ir sutrikdo jų funkciją. Dėl cholestrolio pertekliaus akių vokų audiniuose gali atsirasti gelsvų židinukų, kurie vadinami  ksantelazmomis.

Saulės akiniai. Ilgalaikis ultravioletinių spindulių (UV) poveikis skatina kataraktos ir AGDD vystymąsi. Manoma, kad UV turi įtakos junginės tauklių ir sparninės plėvės atsiradimui. Saulės akinių  nešiojimas itin svarbus po kataraktos operacijų, nes pakeitus lęšiuką dirbtiniu, jis nebegali sugerti UV spindulių.

Paruošė gyd. Neringa Jurkutė