Glaukoma yra kompleksinė liga, pasireiškianti regos nervo pažeidimu ir progresuojančiu, negrįžtamu regėjimo lauko (akipločio) praradimu. Svarbiausias ir labiausiai gydytojų sekamas rizikos veiksnys glaukomai atsirasti – pakilęs akių spaudimas, dar vadinamas akispūdžiu. Jei, nustačius glaukomą, už akies skysčio drenažą (nutekėjimą) atsakingos struktūros yra atviros, liga vadinama atviro kampo glaukoma. Jeigu akies drenažinę sistemą užkemša pigmento granulės, atsilaisvinusios nuo akies rainelės užpakalinės dalies – diagnozuojama pigmentinė glaukoma. Nustačius tik pigmento atsilaisvinimą, tačiau neradus akispūdžio pakilimo, tipinio glaukominio regos nervo disko pažeidimo akių dugne ir akipločio defektų – nustatomas pigmento dispersijos sindromas be glaukomos. Nustatyta, jog iki 30 % šio sindromo atvejų, gali išsivystyti ir pigmentinė glaukoma, tad nustačius šį sindromą svarbus reguliarus detalus akių patikrinimas visą gyvenimą, siekiant laiku ir kuo anksčiau nustatyti bei pradėti gydyti prasidėjusią glaukomą. Taip pat nustatyta, jog pigmento dispersijos sindromas tris kartus dažniau virsta pigmentine glaukoma vyrams nei moterims ir vyrams – jaunesniame amžiuje.
Glaukoma pasaulyje žinoma kaip tyli ir klastinga liga, kadangi nežymaus akispūdžio pakilimo ir regėjimo lauko (akipločio) nykimo pacientai nejaučia, tad pradinėse ligos stadijose liga dažnai nesukelia jokių simptomų, o pacientai neturi jokių nusiskundimų, todėl yra svarbus reguliarus akių patikrinimas nuo 40 metų amžiaus, ypač, jei glaukoma serga ar sirgo šeimos nariai, pavyzdžiui, tėvai, seneliai.
Tam, kad gydytojas oftalmologas diagnozuotų pigmentinę glaukomą, reikalingas detalus akių ištyrimas išplėstais vyzdžiais: gydytojas, apžiūrėdamas plyšine lempa, nustato pigmento atsilaisvinimą akies priekiniame segmente. Gonioskopijos metodu vizualizuoja pigmento grūdelių pasiskirstymą akies priekinės kameros kampe, kur prasideda akies drenažinė sistema. Apžiūrint akies dugną nustatomas galimas regos nervo disko pažeidimas. Matuojamas akių spaudimas. Atliekami papildomi tyrimai: perimetrija – akipločio tyrimas, kuris padeda įvertinti regėjimo lauko defektus. Optinė koherentinė tomografija – skanuojamasis tyrimas, įvertinantis regos nervo disko morfologiją, padeda objektyviai nustatyti regos nervo skaidulų praradimą. Šiandien pasaulyje nėra jokių laboratorinių kraujo tyrimų, kurie padėtų diagnozuoti bet kokio tipo glaukomą.
Nors glaukoma yra neišgydoma liga ir prarastos regėjimo funkcijos negali būti sugrąžintos, tačiau taikant gydymą galima sulėtinti ligos progresavimą bei atitolinti tolimesnį dramatišką regėjimo funkcijų praradimą. Pigmentinė glaukoma gydoma kaip ir pirminė atviro kampo glaukoma. Gydymas įprastai pradedamas akispūdį mažinančiais akių lašais, o nesant norimo akispūdžio sumažėjimo efekto, gydymui gali būti naudojami net ir keli antiglaukominių lašų preparatai. Ligos pradžioje taip pat gali būti atliekama lazerinė trabekuloplastika – tai lazerinė procedūra, kurios metu specialaus lazerio pagalba atveriama akies drenažinė sistema ir pagerinamas akies skysčio nutekėjimas. Taip pat gali būti atliekama lazerinė iridotomija, kurios metu lazerio pagalba suformuojamos mažos skylutės akies rainelėje skysčiui pratekėti, ši procedūra gali padėti sumažinti rainelės ir lęšiuko tarpusavio kontaktą ir trintį, dėl ko ir pigmento atsipalaidavimą. Visgi šių aprašytų lazerinių procedūrų poveikis ne visada būna ilgalaikis, tad dažnai svarbus tolimesnis gydymas lašais visą gyvenimą.
Gyd. rez. Gytis Tijūnėlis