Fuchs’o ragenos endotelio distrofija

Fuchs’o ragenos endotelio distrofijatai neuždegiminė ragenos (skaidrios, priekinės akies obuolio dalies) būklė, kuomet yra paveikiamas užpakalinis šios struktūros sluoksnis (endotelis). Ši distrofija gali būti paveldima ir dažniausiai nustatoma po penkto-šešto gyvenimo dešimtmečio. Moterims liga pasireiškia dažniau, anksčiau bei sunkiau. Distrofija paveikia abi akis asimetriškai.

Kaip pasireiškia? Pradinėse ligos stadijose simptomai nejaučiami ir tik gydytojas oftalmologas gali pastebėti tam tikrus ragenos pakitimus. Patys ankstyviausi simptomai yra sumažėjęs kontrastinis jautrumas, nežymiai pablogėjęs regos aštrumas, sunkumas vairuoti naktį. Palaipsniui progresuojant ligai, endotelio ląstelių skaičius mažėja, kinta jų dydis bei forma, todėl blogėja šio ragenos sluoksnio funkcija – nuolatinis skysčio iš storiausio ragenos sluoksnio (stromos) pašalinimas, ragenos skaidrumo palaikymas. Ragena paburksta, todėl atsibudus, dėl mažesnio skysčio išgarinimo nakties metu, jaučiamas regos aštrumo sumažėjimas, kuris dieną pagerėja. Pastebėta, kad regėjimas labiau pablogėja lietingomis, drėgnomis dienomis. Laikui bėgant regėjimo aštrumas palaipsniui blogėja, gali būti jaučiamas diskomfortas ar skausmas. Taip pat gali susiformuoti įvairaus dydžio ragenos pūslelės, kurioms plyšus, jaučiamas staigus, stiprus akies skausmas, ašarojimas, svetimkūnio jausmas, jautrumas šviesai. Be to, plyšus pūslelėms kyla infekcijos pavojus. Toliau progresuojant ligai, vyksta randėjimas, dėl kurio skausmas gali sumažėti, tačiau pablogėja matymas.

Ar akių operacijos gali paaštrinti simptomus? Taip, yra nustatyta, kad kataraktos operacija gali pabloginti ragenos būklę, kadangi prarandamos endotelio ląstelės. Po kataraktos ar kitos intraokulinės operacijos matymo pablogėjimas gali būti greitesnis. Jei reikia atlikti operaciją, taikomos apsaugos priemonės.

Kaip gydoma? Besimptomė distrofijos forma nėra išgydoma, tačiau paburkus ragenai gydytojas oftalmologas gali paskirti natrio chlorido 5% lašus arba tepalą, skirti akispūdį mažinančius lašus (jeigu akispūdis yra aukštas). Taip pat šilto oro švelnus pūtimas iš plaukų džiovintuvo rankos atstumu link akių kelias minutes gali palengvinti simptomus, nes išgarina iš ragenos skysčio perteklių. Plyšus susidariusiai pūslei, skausmo palengvinimui gydytojas gali skirti vyzdžius plečiančius akių lašus (jie laikinai paralyžiuoja akies struktūrą, vadinamą krumplynu), antibiotikus, dirbtines ašaras bei gydomuosius kontaktinius lęšius. Kai minėti gydymo būdai jau nebepadeda, gali būti atliekama ragenos transplantacija. Atsižvelgiant į ragenos būklę gali būti transplantuojama ne visa ragena, o tik pažeisti jos sluoksniai. Svarbu tai, kad, gydant šią ligą, įvairių chirurginių gydymo būdų rezultatai yra labai geri.

Kaip dažnai gali prireikti kreiptis į gydytoją oftalmologą? Vizitų pas akių gydytoją dažnumas priklauso nuo ligos sunkumo. Esant nežymiems akių pakitimams, vizitai įprastai skiriami kas 6-12 mėnesių. Esant sunkesnei ligos formai, būklė turėtų būti įvertinama dažniau. Jeigu buvo paskirti gydomieji kontaktiniai lęšiai, ypač svarbu atvykti vizitui dėl infekcijos rizikos įvertinimo.

Parengė gyd. Karolina Bagdonavičiūtė