Žvairumas

Žvairumas atsiranda tada, kai nedarniai veikia akį judinantys raumenys. Tikslios žvairumo priežastys ne visada žinomos. Žvairumas gali būti paveldėtas. Raumenys gali būti neteisingai prisitvirtinę, paralyžiuoti. Akomodacinio žvairumo priežastis – toliaregystė, bet žvairuoja toli gražu ne visi toliaregiai vaikai.

Akys gali krypti į nosies pusę (konvergentinis žvairumas arba ezotropija), į smilkinį (divergentinis žvairumas arba egzotropija). Žvairumas gali būti vertikalus. Žvelgiant tiesiai, akys gali būti lygiagrečios, o nukrypti tik žiūrint į šoną, aukštyn ir pan.

Žvairuoja 3-4% vaikų. Žvairos akys ne tik negražiai atrodo, bet sutrinka ir jų funkcijos. Žvairuojant dingsta erdvinis, trimatis (stereo) regėjimas. Kai vaiko viena akis nuolat nukrypusi, gali išsivystyti ambliopija.

Dažniausia žvairumo rūšis yra akomodacinė ezotropija. Akys krypti į nosies pusę pradeda 1,5-4 metų amžiuje. Rečiau, bet gali sužvairuoti ir šešiamečiai. Sužvairuoja toliaregiai vaikai, kurie turi stipriai fokusuoti (akomoduoti), kad įveiktų toliaregystę ir ryškiai matytų. Tokie vaikai gali žvelgti ir nežvairuodami, bet tada neryškiai mato. Akomodacinė ezotropija gydoma pliusiniais akiniais. Akiniai, koreguojantys vaiko toliaregystę, tiesina ir akis. Operuojama, jei su akiniais žvairumas išlieka.

Neakomodacinės ezotropijos akiniai negydo. Ją reikia operuoti.

Įgimta arba kūdikių ezotropija vadiname ryškų žvairumą į nosies pusę, kuris atsiranda iki 6 mėn. amžiaus. Gydymas chirurginis. Ir sveiki naujagimiai dėl neišsivysčiusios regos gali pažvairuoti, bet toks žvairumas iki 3-4 mėn. išnyksta savaime.

Kai akys krypsta į smilkinio pusę, žvairumas vadinamas divergentiniu arba egzotropija. Jis gali būti pastovus arba protarpinis. Egzotropija gydoma akių dengimu, pratimais, tačiau dažniausiai tenka operuoti.

Paralitinį žvairumą, kai yra paralyžiuoti vienas ar keli akį judinantys raumenys, pagydyti sunkiausia. Toks žvairumas gali būti įgimtas. Įgyto paralitinio žvairumo priežastis gali būti sunkios galvos smegenų ligos ar traumos. Operacija patiesina akis, pagerina išvaizdą, panaikina ar susilpnina dvejinimąsi, bet negali sugrąžinti pakenkto raumens veiklos.

Gali atrodyti, kad vaikas žvairuoja, nors iš tikrųjų jo akys tiesios. Dažniausiai taip atrodo, kai viršutinio voko odos klostės prie nosies uždengia dalį ragenos. Toks „žvairumas“ labiau pastebimas, kai vaikas žiūri į šoną. Augant odos klostės išsilygina, ir žvairumas dingsta. Tai pseudožvairumas.

Patarimai tėvams:
1. Žvairumą reikia pradėti gydyti kuo anksčiau, nelaukiant, kol vaikas jį „išaugs“.

2. Žvairumą įtariame ne tik tada, kai akis nukrypusi, bet ir tada, kai:
– vaikas merkia vieną akį,
– kreivai laiko galvą.

3. Akinius žvairuojantys vaikai turi nešioti griežtai nuolat. Nei fotografuojantis, nei paplūdimyje jų nusiimti negalima. Ezotropijai gydyti skiriami kiek įmanoma stipresni pliusiniai akiniai. Neišsigąskite, jei vaikas su akiniais į tolį mato net blogiau nei be akinių.

4. Jei paskirta dengti akį, nelaukite, kol vaikas paaugs. Žinoma, vaikui sunku. Juk dengiame geriau matančiąją akį. Nepamirškite, kad vyresniems nei 7 metų vaikams dengimas gali jau nebepadėti. Operacija regėjimo negerina.

5. Žvairuojantįjį gali tekti operuoti net kelis kartus.

6. Žvairumo gydymo rezultatai labai priklauso nuo tėvų kantrybės ir atkaklumo. Tačiau, net ir labai stengiantis, ne visada pavyksta išlavinti trimatį regėjimą. Tokie vaikai gylį erdvėje jaučia pagal apšviestumą, perspektyvą.

7. Jei nepavyksta išlavinti abiakio regėjimo, vaikystėje ištiesintos akys suaugus gali vėl sužvairuoti. Žvairavęs į nosies pusę gali pradėti žvairuoti į išorę. Operuoti galima ir suaugusiuosius.

Parengė gyd. Eglė Danielienė

Atgal

Komentavimo galimybė išjungta.