Išorinis miežis yra blakstienos folikulo ir greta esančių voko krašto liaukučių pūlingas uždegimas. Jį sukelia bakterijos, vadinamos stafilokokais. Stafilokokai gali patekti iš nosies, kai pasitrynę nosį paliečiame akį. Stafilokokai gali „gyventi“ vokų kraštuose, jei asmuo serga lėtiniu vokų kraštų uždegimu (blefaritu).
Voko krašte iškyla raudonas skausmingas patinęs mazgelis, kuriame po poros dienų susiformuoja geltona viršūnėlė (kaip odos spuogo). Gali ištinti visas vokas, bet ir tada jame galima apčiuoti mazgelį. Po 5-7 dienų miežis pratrūksta voko krašte ir pūliai išteka. Net ir negydomas išorinis miežis regėjimui nekenkia ir praeina be pasekmių. Gydant sausa šiluma bei antibiotikų lašais ar tepalais, praeina greičiau. Retai uždegimas gali išplisti į aplinkinius audinius, pakilti temperatūra. Tada reikia gydyti geriamais ar leidžiamais antibiotikais.
Vidinis miežis išauga vidinėje voko pusėje. Jis atsiranda, užsikišus meibomo liaukutei ir joje išsivysčius uždegimui. Meibomo liauka gamina riebalus, kurie reikalingi, kad neišdžiūtų ašaros. Vidinis miežis gali praeiti savaime, bet gali tekti jį ir prapjauti bei drenuoti.
Iš pradžių vidinį miežį sunku atskirti nuo šalto miežio (chaliaziono) (žr. „šaltas miežis“).
Patarimai:
1. Jei tik atsiradusį mazgelį pradėsime gydyti sausa šiluma, miežis gali ir neiškilti, „ištirpti“. Paimkite karštą bulvę ar išvirtą kiaušinį, suvyniokite į švaraus audinio skiautę ir priglauskite prie miežio. Laikykite apie 10 min., kartokite 3-4 kartus per dieną. Jei atsiranda pūlinga viršūnėlė, šiluma padeda miežiui greičiau pratrūkti, susilpnina skausmą. Pašildę įlašinkite ar įtepkite gydytojo paskirtą preparatą. Kai miežis pratrūksta, šildyti nebereikia.
2. Jokiu būdu negalima miežio spausti kaip spuogo! Užkratas gali patekti į kraują.
3. Jei pakyla temperatūra, būtinai kreipkitės į gydytoją.
4. Jei vokų kraštai dažnai būna paraudę, su traiškanomis, galbūt jūs sergate lėtiniu blefaritu. Tada miežiai gali kartotis, todėl būtina gydyti blefaritą.
Parengė Dr. Eglė Danielienė