Trumparegystė
Tai labai paplitusi refrakcijos yda, kai į akį patekę šviesos spinduliai susikerta prieš tinklainę. Trumparegiai gerai mato iš arti, bet tolimi daiktai jiems neryškūs. Prisimerkus matosi ryškiau.
Pagrindinė trumparegystės priežastis – akies ašies pailgėjimas, todėl trumparegystė dažniausiai atsiranda mokykliniame amžiuje (mokyklinė trumparegystė), kai akis išauga per ilga. Trumparegystė gali būti paveldima. Jai rastis ir didėti turi reikšmės ir ilgas darbas iš arti.
Koreguojama minusiniais lęšiais. Kuo didesnis skaičius rašomas recepte po minuso ženklo, tuo stipresni akiniai. Kai trumparegystė nedidelė, akinius galima naudoti tik tolumui (mokykloje, teatre, žiūrint televizorių ir pan.). Kai trumparegystė viršija 3 dioptrijas, akinius reikia dėvėti nuolat.
Augant trumparegystė didėja. Didelė trumparegystė įvairiuose šaltiniuose apibrėžiama nevienodai: virš -6,0 dioptrijų (D), virš -8,0 D, virš -10,0 D. Prasidėjus trumparegystei, sunku prognozuoti, kada ji nustos progresuoti. Dar vis nėra patikimų būdų trumparegystės progresavimui sustabdyti. Pratimais galima išgydyti tik tikrą akomodacijos spazmą, kuris pasitaiko retai ir dažniausiai praeina ir be gydymo, pašalinus priežastį (stresą, nervinę įtampą, nustojus vartoti spazmą sukeliančius medikamentus). Deja, dažnai akomodacijos spazmu klaidingai pavadinama ir gydoma pradinė trumparegystė.
Tikros trumparegystės pratimais neišgydysime, tik galime išmokyti matyti ryškiau su silpnesniais akiniais. Bet akinių vis tiek reikės… Be to, pratimus reikia daryti nuolat.
Yra bandymų trumparegystės progresavimą stabdyti kietais kontaktiniais lęšiais ar atropino bei jo pakaitalų (pirenzepino) lašais. Deja, dar nėra pakankamai mokslo įrodymų, kad toks gydymas padeda. Tyrimai tęsiami.
Tiems, kurie nenori ar negali nešioti akinių ar kontaktinių lęšių, gali padėti ortokeratologija. Naktį reikia dėvėti spaudžiančius kontaktinius lęšius, o dieną vaikas mato gerai be akinių. Tinka, kai trumparegystė mažesnė nei 4 D.
Nedidelės trumparegystės, kai su akiniais regėjimas geras ir nėra pakitimų akių dugne, mes liga nelaikome. Reikia nešioti akinius arba kontaktinius lęšius. Suaugus galima operuoti akis lazeriu.
Kita, daug retesnė, trumparegystės rūšis yra patologinė arba piktybinė trumparegystė. Tokia trumparegystė gali būti jau nuo gimimo. Gali atsirasti ir vėliau, bet sulaukus 12 metų, ji paprastai jau būna ne mažesnė nei 7-8 D. Dėl to, kad labai išsitempia akis, galimos komplikacijos: ankstyvas stiklakūnio suskystėjimas ir atšoka, katarakta. Gali atsirasti pakitimų tinklainės geltonojoje dėmėje, dėl ko ženkliai pablogėja regėjimas, galima net apakti. Trumparegiai dažniau serga glaukoma. Laimei, šios komplikacijos dažniausiai vystosi vyresniems, virš 50 metų žmonėms.
Patarimai:
1. Įpratinkite vaiką nuo mažens laikytis darbo režimo taisyklių: neprisikišti arti prie teksto ar piešinio; skaitant ar dirbant prie kompiuterio kuo dažniau pažiūrėti į tolį, daryti pertraukas, neskaityti tamsoje.
2. Jei vaikas prisimerkia, lenda kuo arčiau prie televizoriaus ekrano, galima įtarti trumparegystę. Kai prisimerkia akinius jau nešiojantis vaikas, akiniai jau turbūt per silpni.
3. Progresuojant trumparegystei, reikia lankytis pas gydytoją kas 0,5-1 metus, kad vaikas turėtų tinkamus akinius.
4. Kai su akiniais vaiko regėjimas šimtaprocentinis, nereikia laikyti vaiko ligoniu. Tikriausiai jis visą gyvenimą su akiniais gerai matys ir gyvens pilnavertį gyvenimą, nes patologinė trumparegystė palyginus reta.
5. Akinius trumparegiams skiriame tam, kad jie gerai matytų. Silpnesni akiniai reikalingi retai, ir tik gydytojas gali spręsti, kada tokie reikalingi. Hipotezė, kad su silpnesniais akiniais trumparegystė progresuojai lėčiau, nepatvirtinta.
gegužė 11th, 2009 at 10:36 pm
[...] ydos yra tada, kai į akį patekę šviesos spinduliai susikerta ne tinklainėje. Tai tolregystė, trumparegystė ir astigmatizmas. Refrakcijos ydų dydis matuojamas dioptrijomis. Koreguojamos akiniais ir [...]