Yra dvi pagrindinės tingios akies priežastys:

1. Žvairumas. Kad nesidvejintų, smegenys pradeda ignoruoti vienos akies siunčiamą vaizdą. Jei tai užtrunka ilgiau, akis pradeda blogiau matyti, nors anatomiškai ji yra sveika.
2. Anizometropija – didelis skirtumas tarp abiejų akių refrakcijų (reikalingi skirtingo stiprumo akinių stiklai). Be akinių smegenys pradeda ignoruoti (slopinti) vaizdą, siunčiamą iš silpnesniosios akies. Jei vaikas nenešioja akinių, blogėja tos akies regėjimas.

Ambliopiją galima gydyti tik ankstyvoje vaikystėje. Paaugus, deja, per vėlu.

Ar jūsų vaikui reikalingi akiniai?

Ar reikalingi akiniai, galima pasakyti tik po oftalmologo apžiūros. Apžiūros metu lašinami vyzdžius plečiantys lašai. Pasitaiko, kad vienos apžiūros nepakanka.

Kartais rekomenduojami kontaktiniai lęšiai.

Jei yra ambliopija (tingi akis) ir gydyti dar nevėlu, reikia dengti geriau matančią akį, kad pradėtų dirbti tinginiaujanti. Dengti reikia pagal paskirtą režimą.
Gydymo efektyvumas ir režimas vertinamas pakartotinių apžiūrų metu.

Kartais, kai žvairumas nepagerėja nešiojant akinius, rekomenduojama žvairumo operacija.

Atgal

Blefarito eigą galima palengvinti, valant blakstienas ir vokų kraštus.

Požymiai

1. Voko krašto paraudimas.
2. Akių perštėjimas, deginimas, niežulys.
3. Pleiskanos ant blakstienų (ne visada pastebimos be biomikroskopo).

Blefarito gydymas

Vokų higiena

Karšti kompresai padeda atmirkyti traiškanas. Makiažo nuvalymui skirtą vatos skrituliuką pamirkykite karštame švariame vandenyje (vanduo neturi būti deginantis, bet ir ne drungnas – patikrinkite prieš dėdami ant vokų). Atsigulę laikykite kompresą ant užmerktų vokų 5-10 min.

Norint pašalinti pleiskanas ir traiškanas nuo vokų kraštų, reikia:

1. Mažo indelio ar puoduko
2. Vokų šampūno (arba kūdikių šampūno)
3. Pagaliukų su vata (ausies krapštukų)
4. Šilto vandens

Į šiltą vandenį įpilkite kūdikių šampūno (šampūno ir vandens santykis nuo 1:3 iki 1:5). Pamirkykite pagaliuką su vata ir juo švelniai valydami voko kraštą, pašalinkite pleiskanas ir traiškanas. Praskalaukite vokus švariu vandeniu. Švelniai nusausinkite.
Dažnai reikia gydytis ir paskirtais akių tepalais.

Ar ilgai tą daryti?

Patariama pradžioje vokus valyti du kartus per dieną, o kai uždegimas nurimsta, galima vokus valyti kartą per dieną ar visai nebevalyti. Tai priklauso nuo vokų būklės. Uždegimas lėtinis, todėl paūmėjus reikia procedūrą kartoti.

Atgal

Požymiai:

Akių paraudimas
Akių perštėjimas
Išskyros (traiškanos, pūlingos išskyros) iš akių junginių. Rytais akių vokai gali būti sulipę.

Infekcinis konjunktyvitas yra užkrečiamas.

Gali būti perduodamas kitam asmeniui kontaktiniu būdu, todėl labai svarbu laikytis šių taisyklių:

1. Vartoti akių lašus ar tepalus griežtai pagal gydytojo paskyrimus.
2. Neleisti kam nors kitam naudoti tuos pačius vaistus.
3. Naudotis atskiru muilu ir rankšluosčiu.
4. Ligonis ir jo šeimos nariai turi dažnai plauti rankas, kad infekcija neišplistų.
5. Žmonės, kontaktuojantys su ligoniu, turėtų vengti trinti savo akis, kad nepatektų infekcija.

Persirgus infekciniu konjunktyvitu, imunitetas dažniausiai nesusidaro, todėl visada galite vėl susirgti ta pačia liga.

Atgal

Voko krašte iškyla raudonas skausmingas patinęs mazgelis, kuriame po poros dienų susiformuoja geltona viršūnėlė (kaip odos spuogo). Gali ištinti visas vokas, bet ir tada jame galima apčiuoti mazgelį. Po 5-7 dienų miežis pratrūksta voko krašte ir pūliai išteka. Net ir negydomas išorinis miežis regėjimui nekenkia ir praeina be pasekmių. Gydant sausa šiluma bei antibiotikų lašais ar tepalais, praeina greičiau. Retai uždegimas gali išplisti į aplinkinius audinius, pakilti temperatūra. Tada reikia gydyti geriamais ar leidžiamais antibiotikais.

Vidinis miežis išauga vidinėje voko pusėje. Jis atsiranda, užsikišus meibomo liaukutei ir joje išivysčius uždegimui. Meibomo liauka gamina riebalus, kurie reikalingi, kad neišdžiūtų ašaros. Vidinis miežis gali praeiti savaime, bet gali tekti jį ir prapjauti bei drenuoti.

Iš pradžių vidinį miežį sunku atskirti nuo šalto miežio (chaliaziono) (žr. „šaltas miežis“).

Patarimai:

1. Jei tik atsiradusį mazgelį pradėsime gydyti sausa šiluma, miežis gali ir neiškilti, „ištirpti“. Paimkite karštą bulvę ar išvirtą kiaušinį, suvyniokite į švaraus audinio skiautę ir priglauskite prie miežio. Laikykite apie 10 min., kartokite 3-4 kartus per dieną. Jei atsiranda pūlinga viršūnėlė, šiluma padeda miežiui greičiau pratrūkti, susilpnina skausmą. Pašildę įlašinkite ar įtepkite gydytojo paskirtą preparatą. Kai miežis pratrūksta, šildyti nebereikia.
2. Jokiu būdu negalima miežio spausti kaip spuogo! Užkratas gali patekti į kraują.
3. Jei pakyla temperatūra, būtinai kreipkitės į gydytoją.
4. Jei vokų kraštai dažnai būna paraudę, su traiškanomis, galbūt jūs sergate lėtiniu blefaritu. Tada miežiai gali kartotis, todėl būtina gydyti blefaritą.

Atgal

Susižeidus rageną, kamuoja stiprus skausmas, ašarojimas, šviesos baimė. Sunku atsimerkti.

Erozija gydoma ragenos epitelio gijimą skatinančiais lašais, antibiotikais, vyzdžius plečiančiais lašais. Akis uždengiama tvarsčiu. Nuo skausmo galima gerti skausmą slopinančius vaistus.

Galima vietoj tvarsčio kelioms dienoms, kol erozija užgyja, uždėti gydomąjį orui pralaidų kontaktinį lęšį. Tada akį kur kas mažiau skauda. Lašus reikia lašinti lęšio iš akies neišėmus.

Patarimai:

1. Jei susižeidėte akį, nedelsdami vykite į medicinos įstaigą. Žaizda gali negrįžtamai pabloginti regėjimą.
2. Jei į akis pateko chemikalų, reikia juos išplauti vandens srove. Pakiškite akį po čiaupo vandens srove, kuo plačiau išplėskite vokus. Plauti reikia 15 minučių. Galima vandenį pilti iš butelio. Jei mokate, išverskite voką ir išplaukite po juo susikaupusius chemikalus.

Atgal

Refrakcijos ydos yra tada, kai į akį patekę šviesos spinduliai susikerta ne tinklainėje. Tai tolregystė, trumparegystė ir astigmatizmas. Refrakcijos ydų dydis matuojamas dioptrijomis. Koreguojamos akiniais ir kontaktiniais lęšiais.

Patarimai:

1. Dėl didelių įgimtų refrakcijos ydų gali rastis ambliopija, todėl vaikams beveik visada išrašytus akinius reikia dėvėti nuolat.

2. Akinius dėvinčius vaikus reikia reguliariai tikrinti, nes augant keičiasi akies ilgis, ragenos forma, todėl keičiasi ir refrakcijos ydos.

3. Nepainiokite astigmatizmo su žvairumu. Žvairumas yra akių padėties, o ne laužiamosios gebos pakitimas.

Atgal

Ašaros gaminamos prie akių esančiose ašarų liaukose. Kiekvieną kartą sumirksėjus, ašaros pasklinda akies paviršiumi ir nuteka ašarų kanaliukais į nosį. Ašarų kanaliukai atsiveria vidiniame vokų kampe.
Ašarų plėvelė yra sudaryta iš vandens, baltymų, riebalų, druskų. Ašaros tolygiai padengia akis ir greitai neišgaruoja.

Jeigu trūksta ašarų arba pasikeičia ašarų sudėtis, akys pradeda džiūti, parausta, peršti, tampa jautrios vėjui, ryškesnei šviesai, cheminiams dirgikliams (kosmetikai, dūmams).
Kai kurie pacientai skundžiasi sustriprėjusiu ašarojimu, nes akys stengiasi kompensuoti pasikeitusią ašarų sudėtį ir pradeda išskirti daugiau ašarų, kurios neužsilaiko akyje, o nuteka.

Sausų akių sindromu gali sirgti bet kokio amžiaus žmonės, tačiau dažniau su šia problema susiduria vyresni, nes su amžiumi ašarų gamyba mažėja.
Kiti faktoriai, galintys nulemti akių sausumą, yra kontaktinių lęšių nešiojimas, dulkėta ar prirūkyta patalpa, kai kurie vaistai, hormonų pusiausvyros sutrikimai ar net nėštumas.

Sausų akių sindromas diagnozuojamas iš:

* paciento skundų,
* Širmerio testo, kuris gali parodyti sumažėjusią ašarų gamybą,
* ašarų plėvelės įvertinimo, apžiūrint plyšine lempa.

Gydymas pradedamas dirbtinių ašarų lašais ar tepalais.
Sunkesniais atvejais, ar kai pacientas netoleruoja dirbtinių ašarų, galima įdėti ašarų kanaliukų taškelių kamštukus.

Atgal

Patarimai:

1. Didelis šaltas miežis spaudžia akies obuolį, todėl vaikams gali atsirasti astigmatizmas. Tokį miežį reikia operuoti.
2. Jei mazgelis nedidelis ir regėjimas nepakitęs, neskubėkite operuoti – per pumetį šaltas miežis gali išnykti.
3. Jei šalti miežiai kartojasi, pasakykite gydytojui – tai gali būti ne šaltas miežis, o voko auglys.

Atgal

Mes gimstame toliaregiais. Augant akiai, tolregystė mažėja, ir paauglystėje tampame normaregiais. Tolregystė yra normali vaikų refrakcija.

Toliaregiai vaikai sugeba gerai sufokusuoti (akomoduoti) ir puikiai matyti be akinių.

Kai tolregystė didesnė nei 3-4 D, sufokusuoti tampa sunkiau. Žiūrėdami į artimus daiktus, turime fokusuoti stipriau, todėl toliaregiams sunkiau matyti iš arti (skaityti, siuvinėti ir pan.). Tolimus objektus dideli toliaregiai irgi mato neryškiai.

Kai tolregystė tokia didelė, kad akys nebesugeba sufokusuoti vaizdo į tinklainę, į regos centrus smegenyse patenka neryškus vaizdas ir vystosi ambliopija. Pirmąkart užsidėję akinius tokie vaikai gali su akinias matyti ne ką geriau nei be jų, bet akiniai padeda sufokusuoti vaizdą į tinklainę, ir palengva regos aštrumas normalizuojasi. Laiku nepradėjus dėvėti akinių, ambliopija tampa nebeišgydoma, t.y., akiniai jau nebegerina regėjimo.

Toliaregiai dažniau žvairuoja (žr. žvairumas). Kai vaikai iki 1,5 metų pradeda nešioti akinius, koreguojančius didelę tolregystę, žvairumo rizika sumažėja apie 4 kartus.

Tolregystė, o taip pat ir skirtumas tarp akių (anizometropija) gali būti paveldimi.

Gydymas:

Tolregystė nėra išgydoma. Jei ji didelė, akinius tenka nešioti visą gyvenimą. Svarbu, kad su akiniais regėjimas būtų geras. Nedidelę tolregystę vaikai išauga.

Nežvairuojantiems ikimokyklinio amžiaus vaikams akiniai reikalingi, tik kai tolregystė didesnė nei 3-4 D. Akiniai reikalingi ir tada, kai abiejų akių tolregystė skiriasi daugiau nei 1,5 D. Paprastai akiniai skiriami 1-2 D silpnesni. Pliusiniai akinių lęšiai didina ir artina vaizdą. Pro juos ir akys atrodo didesnės.

Mokylinio amžiaus vaikams reikia ne tik gerai matyti į tolį (lentą), bet ir daugiau dirbti iš arti, todėl akiniai kartais reikalingi ir nestipriems toliaregiams. Išrašydami akinius, gydytojai atsižvelgia ne tik į tolregystės dydį, bet ir į vaiko skundus. Vaikai gali skųstis, kad skaitant, o ypač paskaičius ilgiau, liejasi raidės; po pamokų skauda galvą. Kartais vaikai vengia skaityti, piešti ir pan.

Dėvintiems akinius vaikams reikia reguliariai lankytis pas akių gydytoją, nes augant akinių stiprumas keičiasi.

Nėra griežtų akinių skyrimo taisyklių toliaregiams, todėl tas pats vaikas, apsilankęs pas kelis gydytojus, gali gauti skirtingus akinių receptus.

Tolregystę galima koreguoti ir kontaktiniais lęšiais. Suaugusius galima operuoti lazeriu, kad nereikėtų nešioti akinių.

Patarimai tėvams:

1. Nepainiokite įgimtos tolregystės su presbiopija, „amžine tolregyste“, kai pagyvenę žmonės pradeda silpniau matyti iš arti. Tikri toliaregiai blogiau mato ne tik iš arti, bet ir į tolį.

2. Vaikas, net būdamas stiprus toliaregis, gali labai gerai matyti be akinių. Gydytojo kabinete jis gali perskaityti smulkiausius optotipus. Nesuklyskite manydami, kad akiniai tokiam vaikui nereikalingi. Dažniausiai gerai sufokusuoti jis sugeba tik trumpam.

3. Jei giminėje yra toliaregių ar žvairuojančių, reikia patikrinti 6-8 mėnesių kūdikio akis, nes tolregystę galima paveldėti. Anksti pradėjus nešioti akinius, galima išvengti ambliopijos, o kartais ir žvairumo.

4. Toliaregiams sportas nekenkia. Tik nepamirškite, kad be akinių vaikas gali nepakankamai matyti, todėl gali laiku nepastebėti kamuolio, nukristi ir t.t. Galima sportuoti su kontaktiniais lęšiais. Yra specialių sportinių rėmelių, skirtų krepšininkams, plaukikams, į kuriuos galima įdėti reikalingų dioptrijų lęšius.

5. Dažniausiai vaikai mielai nešioja tolregystę koreguojančius akinius. Jei mažylis visgi nenori dėtis akinių, uždėkite akinius ir parodykite jam knygutę. Jis turėtų pajusti, kad su akiniais paveikslėliai matosi geriau.

Atgal

Pagrindinė trumparegystės priežastis – akies ašies pailgėjimas, todėl trumparegystė dažniausiai atsiranda mokykliniame amžiuje (mokyklinė trumparegystė), kai akis išauga per ilga. Trumparegystė gali būti paveldima. Jai rastis ir didėti turi reikšmės ir ilgas darbas iš arti.

Koreguojama minusiniais lęšiais. Kuo didesnis skaičius rašomas recepte po minuso ženklo, tuo stipresni akiniai. Kai trumparegystė nedidelė, akinius galima naudoti tik tolumui (mokykloje, teatre, žiūrint televizorių ir pan.). Kai trumparegystė viršija 3 dioptrijas, akinius reikia dėvėti nuolat.

Augant trumparegystė didėja. Didelė trumparegystė įvairiuose šaltiniuose apibrėžiama nevienodai: virš -6,0 dioptrijų (D), virš -8,0 D, virš -10,0 D. Prasidėjus trumparegystei, sunku prognozuoti, kada ji nustos progresuoti. Dar vis nėra patikimų būdų trumparegystės progresavimui sustabdyti. Pratimais galima išgydyti tik tikrą akomodacijos spazmą, kuris pasitaiko retai ir dažniausiai praeina ir be gydymo, pašalinus priežastį (stresą, nervinę įtampą, nustojus vartoti spazmą sukeliančius medikamentus). Deja, dažnai akomodacijos spazmu klaidingai pavadinama ir gydoma pradinė trumparegystė.

Tikros trumparegystės pratimais neišgydysime, tik galime išmokyti matyti ryškiau su silpnesniais akiniais. Bet akinių vis tiek reikės… Be to, pratimus reikia daryti nuolat.

Yra bandymų trumparegystės progresavimą stabdyti kietais kontaktiniais lęšiais ar atropino bei jo pakaitalų (pirenzepino) lašais. Deja, dar nėra pakankamai mokslo įrodymų, kad toks gydymas padeda. Tyrimai tęsiami.

Tiems, kurie nenori ar negali nešioti akinių ar kontaktinių lęšių, gali padėti ortokeratologija. Naktį reikia dėvėti spaudžiančius kontaktinius lęšius, o dieną vaikas mato gerai be akinių. Tinka, kai trumparegystė mažesnė nei 4 D.

Nedidelės trumparegystės, kai su akiniais regėjimas geras ir nėra pakitimų akių dugne, mes liga nelaikome. Reikia nešioti akinius arba kontaktinius lęšius. Suaugus galima operuoti akis lazeriu.

Kita, daug retesnė, trumparegystės rūšis yra patologinė arba piktybinė trumparegystė. Tokia trumparegystė gali būti jau nuo gimimo. Gali atsirasti ir vėliau, bet sulaukus 12 metų, ji paprastai jau būna ne mažesnė nei 7-8 D. Dėl to, kad labai išsitempia akis, galimos komplikacijos: ankstyvas stiklakūnio suskystėjimas ir atšoka, katarakta. Gali atsirasti pakitimų tinklainės geltonojoje dėmėje, dėl ko ženkliai pablogėja regėjimas, galima net apakti. Trumparegiai dažniau serga glaukoma. Laimei, šios komplikacijos dažniausiai vystosi vyresniems, virš 50 metų žmonėms.

Patarimai:

1. Įpratinkite vaiką nuo mažens laikytis darbo režimo taisyklių: neprisikišti arti prie teksto ar piešinio; skaitant ar dirbant prie kompiuterio kuo dažniau pažiūrėti į tolį, daryti pertraukas, neskaityti tamsoje.

2. Jei vaikas prisimerkia, lenda kuo arčiau prie televizoriaus ekrano, galima įtarti trumparegystę. Kai prisimerkia akinius jau nešiojantis vaikas, akiniai jau turbūt per silpni.

3. Progresuojant trumparegystei, reikia lankytis pas gydytoją kas 0,5-1 metus, kad vaikas turėtų tinkamus akinius.

4. Kai su akiniais vaiko regėjimas šimtaprocentinis, nereikia laikyti vaiko ligoniu. Tikriausiai jis visą gyvenimą su akiniais gerai matys ir gyvens pilnavertį gyvenimą, nes patologinė trumparegystė palyginus reta.

5. Akinius trumparegiams skiriame tam, kad jie gerai matytų. Silpnesni akiniai reikalingi retai, ir tik gydytojas gali spręsti, kada tokie reikalingi. Hipotezė, kad su silpnesniais akiniais trumparegystė progresuojai lėčiau, nepatvirtinta.

Atgal